Įmonės pertvarkymas – tai teisinės formos pakeitimas, kai juridinis asmuo nepasibaigia: įmonės kodas nesikeičia, veikla nenutrūksta, sutartys ir darbo santykiai galioja toliau. Keisti formą verta tada, kai esama riboja augimą, o ne kai norima išspręsti finansinę problemą. Procedūra paprastai trunka 14–40 dienų.
Kas yra įmonės pertvarkymas
Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas. Skirtingai nei atrodo iš pavadinimo, jokia įmonė šiuo metu nėra uždaroma ir jokia nauja nesteigiama. Tas pats juridinis asmuo, su tuo pačiu kodu, tuo pačiu turtu ir tais pačiais įsipareigojimais, toliau veikia kita forma. Būtent dėl to pertvarkymas yra viena patogiausių procedūrų verslo gyvavimo cikle – jos metu neprarandama nei istorija, nei sutartys, nei klientų pasitikėjimas.
Praktiškai procedūra reiškia, kad dalyviai priima sprendimą dėl pertvarkymo, parengiami nauji steigimo dokumentai (naujos formos įstatai arba nuostatai), apie pertvarkymą viešai paskelbiama ir informuojami kreditoriai, o pasibaigus įstatymo numatytam laukimo laikotarpiui dokumentai tvirtinami notaro biure ir registruojami Juridinių asmenų registre. Nuo tos akimirkos įmonė veikia nauja forma.
Svarbu suprasti, ko pertvarkymas nedaro. Jis nemažina skolų, nepanaikina kreditorių reikalavimų ir nekeičia jau prisiimtų įsipareigojimų. Tas pats juridinis asmuo lieka skolingas tiek pat, kiek buvo. Taip pat pertvarkymas nėra būdas atsikratyti nepatogaus dalyvio ar išspręsti partnerių ginčą – tam yra kitos priemonės. Visas įmonių pertvarkymo paslaugas ir jų kainodarą aprašome atskirai; šis straipsnis skirtas atsakyti į ankstesnį klausimą – ar formos keitimas Jūsų atveju apskritai reikalingas.
Jei įmonė nemoki ir su kreditoriais atsiskaityti nepajėgtų, formos keitimas padėties nepakeis – prievolės liks tos pačios. Tokioje situacijoje tinkamas kelias yra restruktūrizavimas arba bankrotas, ir kuo anksčiau jis pradedamas, tuo daugiau galimybių išsaugoti veiklą.
Ženklai, kad esama teisinė forma nebetinka
Formos keitimas retai būna staigus sprendimas. Paprastai jis subręsta po kelių mėnesių, kai tie patys nepatogumai kartojasi. Žemiau – šeši ženklai, kuriuos matome dažniausiai konsultuodami dėl įmonių pertvarkymo.
Yra ir septintas, rečiau įvardijamas ženklas – kai forma nebeatitinka to, kaip įmonė realiai valdoma. Pavyzdžiui, bendrovėje visi sprendimai faktiškai priimami dviejų žmonių pokalbiu, bet formaliai reikia protokoluoti visuotinius susirinkimus. Arba atvirkščiai: mažojoje bendrijoje atsirado poreikis aiškiai atskirti savininkų ir vadovybės funkcijas. Toks neatitikimas kasdien kainuoja laiko ir anksčiau ar vėliau baigiasi klaidomis dokumentuose.
Iš kokios formos į kokią galima pertvarkyti įmonę
Galimų derinių ratą nustato įstatymai – ne kiekviena forma gali virsti bet kuria kita. Prieš planuojant bet ką kita, verta patikrinti, ar norimas kelias apskritai įmanomas tiesiogiai. Žemiau – lentelė, kuria remiamės konsultacijų metu.
| Esama forma | Į kokias formas galima pertvarkyti | Ką svarbu žinoti |
|---|---|---|
| MB – mažoji bendrija | UAB, AB, individuali įmonė, komanditinė ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė, viešoji įstaiga, žemės ūkio bendrovė | Dažniausias kelias – MB pertvarkymas į UAB. Reikia suformuoti įstatinį kapitalą, turto vertinimo neprireikia |
| UAB – uždaroji akcinė bendrovė | AB, valstybės ar savivaldybės įmonė, žemės ūkio bendrovė, kooperatinė bendrovė, tikroji ar komanditinė ūkinė bendrija, individuali įmonė, viešoji įstaiga, mažoji bendrija | Plačiausias sąrašas. Populiariausios kryptys – UAB pertvarkymas į MB arba į VšĮ |
| IĮ – individuali įmonė | UAB, AB, viešoji įstaiga, mažoji bendrija | Pagrindinė priežastis – atsisakyti neribotos savininko atsakomybės. Žr. IĮ pertvarkymą |
| VšĮ – viešoji įstaiga | AB, UAB, mažoji bendrija | Sudaromas tarpinis pertvarkymo balansas, turto vertinimo atlikti nereikia. Žr. VšĮ pertvarkymą |
| Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) | UAB, AB, žemės ūkio bendrovė ir kitos įstatymų leidžiamos formos | Dažna žemės ūkio ir prekybos sektoriuose; sprendimo priėmimo tvarką lemia įstatai ir narių skaičius |
| Tikroji ūkinė bendrija | UAB, AB, kitos įstatymų numatytos formos | Aktualu, kai norima pereiti nuo neribotos tikrųjų narių atsakomybės prie ribotos |
| Komanditinė ūkinė bendrija | UAB, AB, kitos įstatymų numatytos formos | Būtina atskirai sureguliuoti tikrųjų narių ir komanditorių teises pereinant prie akcijų |
| Žemės ūkio bendrovė | UAB, AB, kooperatinė bendrovė | Atskirai vertinami žemės ūkio paskirties turto ir gautos paramos įsipareigojimų klausimai |
Jei įstatymai tiesioginio kelio nenumato, tikslą kartais galima pasiekti dviem žingsniais arba per reorganizavimą. Toks kelias ilgesnis ir brangesnis, todėl prieš pradedant visada patikriname, ar tiesioginis pertvarkymas įmanomas – tai užtrunka vieną pokalbį.
MB keitimas į UAB ir kitos dažniausios kryptys
Nors teoriškai galimų derinių daug, praktikoje didžioji dalis darbų susiveda į kelias kryptis. Žemiau – kuo jos skiriasi ir kokia priežastis paprastai už jų stovi.
Renkantis kryptį verta įvertinti ne tik dabartinę, bet ir numatomą situaciją po dvejų metų. Formos keitimas nėra brangus, bet jis užima laiko ir reikalauja dėmesio, todėl daryti jį du kartus iš eilės nėra racionalu. Jei jau dabar aišku, kad po metų reikės investuotojo, prasminga iš karto pereiti prie bendrovės formos, o ne per tarpinę.
Pertvarkymas, reorganizavimas ar likvidavimas ir naujas steigimas
Kai tikslas – kitokia įmonės forma, dažnai svarstomi trys keliai. Pirmasis yra pertvarkymas. Antrasis – reorganizavimas, kai keičiama ne forma, o pačių įmonių struktūra. Trečiasis, kurį klientai siūlo patys, – uždaryti senąją įmonę ir įsteigti naują reikiama forma. Trečiasis kelias beveik visada pasirodo brangesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
| Kriterijus | Pertvarkymas | Reorganizavimas | Likvidavimas ir naujas steigimas |
|---|---|---|---|
| Kas keičiasi | Tik teisinė forma | Įmonių skaičius ir struktūra | Senoji įmonė dingsta, atsiranda nauja |
| Įmonės kodas | Nesikeičia | Priklauso nuo būdo, dažnai keičiasi | Naujas |
| Veiklos tęstinumas | Nenutrūksta | Tęsia teisių perėmėjas | Nutrūksta, pradedama iš naujo |
| Sutartys su klientais | Galioja toliau | Pereina perėmėjui | Sudaromos iš naujo |
| Darbo sutartys | Galioja, keičiami rekvizitai | Pereina perimančiai įmonei | Nutraukiamos, sudaromos naujos |
| Licencijos ir leidimai | Paprastai išlieka, tikrinama atskirai | Perkeliami pagal sąlygas | Gaunami iš naujo |
| Veiklos istorija ir reputacija | Išlieka | Iš dalies išlieka | Prarandama |
| Kaina pas mus | 210 EUR + notaro paslaugos | 450 EUR + notaro ir registro mokesčiai | nuo 180 EUR likvidavimas + nuo 120 EUR steigimas |
| Terminas | 14–40 dienų | 40–60 dienų | 1–3 mėn. likvidavimas + 1–4 d. d. steigimas |
| Kada rinktis | Norima tęsti tą pačią veiklą kita forma | Jungiamos, dalijamos ar atskiriamos įmonės | Veikla nebevykdoma ir tęstinumas nereikalingas |
Skaičiai lentelėje neapima svarbiausio – prarasto tęstinumo kainos. Likvidavus įmonę ir įsteigus naują, iš naujo sudaromos sutartys su klientais ir tiekėjais, iš naujo gaunami leidimai, nutrūksta veiklos istorija, kuri svarbi bankams ir konkursų vertintojams, o darbuotojams reikia sudaryti naujas darbo sutartis. Todėl likvidavimą renkamės tada, kai veikla realiai nebevykdoma, o ne kaip pigesnę pertvarkymo alternatyvą.

Dažnas klausimas konsultacijos pradžioje: gal paprasčiau uždaryti ir įsteigti naują. Beveik visada atsakau tuo pačiu klausimu – ar Jūsų klientai, bankas ir tiekėjai žino Jus pagal tą kodą. Jei taip, pertvarkymas kainuoja pigiau nei viena savaitė, praleista aiškinant partneriams, kodėl staiga atsirado nauja įmonė ir kodėl reikia perrašinėti sutartis.
Pertvarkymo privalumai ir trūkumai
Kodėl verta
- Įmonės kodas nesikeičia – klientai, bankai ir tiekėjai atpažįsta Jus kaip tą patį juridinį asmenį
- Veikla nenutrūksta – nereikia stabdyti darbų nė vienai dienai
- Sutartys lieka galioti – nereikia iš naujo derinti sąlygų su klientais ir tiekėjais
- Darbo santykiai tęsiasi – darbuotojų stažas ir sąlygos nesikeičia
- Turtas pereina automatiškai, be atskirų pirkimo ar perleidimo sandorių
- Pigiau nei likvidavimas su nauju steigimu ir gerokai greičiau
- Išsaugoma veiklos istorija, svarbi kredito, lizingo ir viešųjų pirkimų vertinimuose
Į ką atkreipti dėmesį
- Procedūra trunka 14–40 dienų dėl įstatyminių viešinimo ir kreditorių informavimo terminų
- Reikalingas notaras, todėl prie paslaugos kainos prisideda notaro įkainis
- Kreditoriai gali pareikšti reikalavimus ir prašyti prievolių įvykdymo užtikrinimo
- Kai kurioms formoms būtinas įstatinis kapitalas, kurį reikia suformuoti prieš baigiant procedūrą
- Dalis licencijų gali reikalauti atskiro pranešimo ar peržiūros
- Skolų procedūra nepanaikina – visi įsipareigojimai lieka tie patys
Įmonės kodas, veikla ir sutartys pertvarkymo metu nesikeičia
Tai svarbiausias praktinis pertvarkymo bruožas ir pagrindinė priežastis, kodėl jis dažniausiai pranašesnis už likvidavimą. Juridinis asmuo lieka tas pats, todėl jo kodas, turtas, teisės ir pareigos nepasikeičia. Verslo partneriams tai reiškia, kad iš esmės pasikeitė tik pavadinimo teisinės formos žymuo.
Kas išlieka po formos pakeitimo
- Įmonės kodas – lieka tas pats visą laiką
- Sutartys su klientais ir tiekėjais – galioja toliau, pakanka informuoti apie pasikeitusius rekvizitus
- Darbo sutartys – nenutrūksta, keičiami tik darbdavio rekvizitai
- Banko sąskaita – lieka ta pati, bankui pateikiami atnaujinti dokumentai
- PVM mokėtojo kodas – jei įmonė registruota PVM mokėtoja, statusas išlieka
- Veiklos kodai – išlieka, naujų galima pridėti bet kada
- Turtas ir įsipareigojimai – pereina naujos formos juridiniam asmeniui be atskirų sandorių
- Prekių ženklai, domenai, licencijos – savininkas nesikeičia, tačiau licencijų sąlygas verta patikrinti atskirai
Keičiasi tik su forma susiję dalykai: teisinės formos žymuo pavadinime, steigimo dokumento tipas (nuostatai virsta įstatais arba atvirkščiai), valdymo organų struktūra ir dalyvių statusas – nariai tampa akcininkais arba akcininkai nariais. Kasdieniame darbe tai reiškia rekvizitų atnaujinimą sąskaitose, sutarčių šablonuose, svetainėje ir elektroniniuose parašuose.
Ką daryti su darbuotojais ir galiojančiomis sutartimis
Klausimas apie darbuotojus dažnai kelia daugiausia nerimo, nors atsakymas paprastas: pertvarkymo metu darbo sutartys nenutrūksta. Darbdavys išlieka tas pats juridinis asmuo, todėl nereikia nei atleisti, nei priimti darbuotojų iš naujo, nei mokėti išeitinių išmokų. Nesikeičia nei stažas, nei atostogų likučiai, nei darbo sąlygos.
Vis dėlto keli veiksmai reikalingi. Darbuotojus tikslinga informuoti apie pasikeitusią įmonės teisinę formą ir pavadinimą – tai daroma pranešimu, o esamos darbo sutartys papildomos susitarimu dėl pasikeitusių darbdavio rekvizitų. Personalo dokumentuose, įsakymų formose ir darbo grafikuose atnaujinami rekvizitai. Praktikoje tai vienos dienos darbas, kurį paprastai atlieka apskaitą tvarkantis specialistas.
Atskiro dėmesio nusipelno vadovo statusas. Keičiantis formai, gali keistis vadovo paskyrimo pagrindas ir organas, kuris jį skiria: mažojoje bendrijoje tai narių susirinkimas arba vadovo veiklos sutartis, bendrovėje – visuotinis akcininkų susirinkimas ar valdyba. Todėl kartu su naujais steigimo dokumentais rengiamas ir sprendimas dėl vadovo, o prireikus atskirai atliekamas vadovo keitimas.
Pakanka informuoti apie pasikeitusius rekvizitus ir teisinę formą, nurodant, kad juridinis asmuo ir jo kodas nesikeičia. Sutarčių perrašinėti nereikia. Vis dėlto verta peržiūrėti sutartis, kuriose aiškiai nurodyta teisinė forma šalies pavadinime – jose naudinga pasirašyti trumpą papildomą susitarimą, kad ateityje nekiltų klausimų.
Tarpinis pertvarkymo balansas: kam jis reikalingas
Tarpinis pertvarkymo balansas – tai finansinė ataskaita, sudaroma tam tikrai dienai prieš baigiant procedūrą. Jo tikslas nėra formalumas: balansas parodo, kokia yra reali įmonės turtinė padėtis tuo momentu, kai keičiama forma. Tuo remiantis sprendžiama, ar užtenka turto įstatiniam kapitalui suformuoti ir ar nėra aplinkybių, dėl kurių kreditorių interesai nukentėtų.
Tarpinis balansas ypač aktualus, kai pertvarkoma forma, kuriai kapitalo reikalavimo nebuvo, į formą, kurioje jis privalomas – pavyzdžiui, keičiant mažąją bendriją į uždarąją akcinę bendrovę. Taip pat jis sudaromas pertvarkant viešąją įstaigą. Balansą rengia įmonės apskaitą tvarkantis specialistas, todėl tvarkinga buhalterinė apskaita yra būtina sąlyga sklandžiam pertvarkymui.
Praktinė pastaba: būtent šiame etape dažniausiai išryškėja anksčiau nepastebėtos apskaitos problemos – nesuderinti likučiai, į apskaitą neįtrauktas ilgalaikis turtas, neaiškūs dalyvių įnašai. Jas sutvarkyti reikia bet kuriuo atveju, tačiau daryti tai skubos tvarka procedūros viduryje kainuoja daugiau nei tvarkingai pasiruošus iš anksto.
Turto vertinimas ir įstatinio kapitalo formavimas
Turto vertinimas yra vienas iš tų klausimų, dėl kurių pertvarkymo baiminamasi be reikalo. Dažniausiuose keliuose jo atlikti nereikia. Pertvarkant mažąją bendriją į UAB ar į viešąją įstaigą, taip pat pertvarkant individualią įmonę į UAB ar MB, nepriklausomo turto vertinimo procedūra netaikoma ir papildomų piniginių įnašų nereikalaujama. Tas pats galioja pertvarkant UAB į MB ar į VšĮ.
Vertinimas gali tapti aktualus tada, kai naujoje formoje reikia suformuoti įstatinį kapitalą, o jį planuojama dengti nepiniginiu įnašu, arba kai to reikalauja konkrečios formos reguliavimas. Todėl atsakymas į klausimą, ar reikės vertinimo, priklauso ne nuo pertvarkymo apskritai, o nuo konkretaus derinio – jį patikriname dar konsultacijos metu, prieš pradedant bet kokius darbus.
Įstatinio kapitalo klausimas paprastesnis. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas yra 1 000 EUR. Pertvarkant mažąją bendriją į UAB, jis dažniausiai suformuojamas iš esamo bendrijos turto pagal tarpinį balansą, todėl papildomai įnešti pinigų dažnai nereikia. Jei įmonė vėliau planuoja pritraukti investicijų, kapitalą galima padidinti atskira procedūra – įstatinio kapitalo didinimu.
Mokesčių teisė koreguojama reguliariai, todėl konkrečius tarifus, lengvatų sąlygas ir jų taikymą tikriname konsultacijos metu pagal tuo metu galiojančią redakciją. Šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija, o ne individuali mokestinė konsultacija.
Kreditorių informavimas ir viešinimas
Būtent kreditorių apsaugos taisyklės lemia, kodėl pertvarkymas trunka savaites, o ne dienas. Priėmus sprendimą dėl pertvarkymo, apie jį privaloma viešai paskelbti įstatymų nustatyta tvarka arba pranešti kiekvienam kreditoriui raštu. Nuo paskelbimo skaičiuojamas laikotarpis, per kurį kreditoriai gali kreiptis ir pareikšti savo reikalavimus.
Kreditorius, kurio reikalavimas atsirado iki sprendimo dėl pertvarkymo, turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo užtikrinimo arba, tam tikrais atvejais, prievolės įvykdymo prieš terminą. Praktikoje taip nutinka retai, nes kreditoriams pertvarkymas paprastai nekelia rizikos – juk skolininkas lieka tas pats juridinis asmuo su tuo pačiu turtu. Vis dėlto pasiruošti verta: prieš pradedant naudinga peržiūrėti kreditorių sąrašą ir įvertinti, ar kuris nors iš jų gali reaguoti nepalankiai.
Ypatingo dėmesio reikalauja bankai ir lizingo bendrovės. Kredito ir lizingo sutartyse neretai būna sąlyga, įpareigojanti iš anksto informuoti apie esminius juridinio asmens pokyčius arba gauti sutikimą. Todėl pirmas žingsnis prieš pertvarkymą turėtų būti ne dokumentų rengimas, o sutarčių peržiūra – tai užtrunka valandą ir apsaugo nuo nemalonių pokalbių procedūros viduryje.
Kaip vyksta pertvarkymas ir nuo ko priklauso terminas
Terminas 14–40 dienų nėra atsargumo priemonė – jį lemia įstatyminiai viešinimo ir kreditorių informavimo laikotarpiai. Realiai aktyvaus darbo procedūroje yra kelios dienos, o likusį laiką užima laukimas. Todėl gerai suplanavus, pertvarkymas beveik neatitraukia nuo kasdienės veiklos.
Pertvarkymo eiga žingsnis po žingsnio
- 1Situacijos įvertinimas ir formos parinkimas Tą pačią dienąAptariame veiklą, dalyvių struktūrą, turtą, kredito ir lizingo sutartis bei licencijas. Patikriname, ar norimas derinys galimas tiesiogiai.
- 2Pavadinimo patikra ir rezervavimas 1–2 darbo dienosJei kartu keičiamas pavadinimas, patikriname jo tapatumą registre ir rezervuojame. Jei keičiamas tik formos žymuo, procedūra paprastesnė.
- 3Dalyvių sprendimas ir dokumentų rengimas 2–5 darbo dienosRengiame sprendimą dėl pertvarkymo, naujus įstatus arba nuostatus ir kitus procedūros dokumentus pagal pasirinktą formą.
- 4Viešinimas ir kreditorių informavimas 10–30 dienųPaskelbiame apie pertvarkymą ir informuojame kreditorius. Šis etapas ir lemia bendrą procedūros trukmę.
- 5Tarpinio balanso sudarymas LygiagrečiaiApskaitos specialistas parengia tarpinį pertvarkymo balansą, kuriuo remiantis sprendžiamas kapitalo suformavimo klausimas.
- 6Dokumentų tvirtinimas pas notarą 1 dienaAtstovaujame Jums notaro biure, todėl vykti nereikia. Notaras patvirtina naujus steigimo dokumentus.
- 7Registravimas Juridinių asmenų registre 1–5 darbo dienosPateikiame dokumentus registrui. Nuo įregistravimo įmonė veikia nauja forma.
Terminą ilgina trys dalykai: didelis kreditorių skaičius, poreikis derinti sąlygas su banku ar lizingo bendrove ir netvarkinga apskaita, dėl kurios tarpinį balansą tenka rengti ilgiau. Trumpina – iš anksto surinkti dokumentai ir aiškus dalyvių sutarimas dėl naujos formos valdymo modelio.
Mokestiniai ir apskaitos aspektai
Kadangi juridinis asmuo nesikeičia, pertvarkymas savaime nesukuria pardavimo ar turto perleidimo sandorio – turtas nėra parduodamas, todėl ir mokestinės pasekmės paprastai būna kur kas lengvesnės nei perkeliant veiklą į naują įmonę. Vis dėlto kai kurie dalykai keičiasi ir juos verta apgalvoti iš anksto.
Pirmas – dalyvių pajamų apmokestinimo logika. Mažojoje bendrijoje narys gali dirbti be darbo sutarties, o lėšos išsiimamos nario pasiimtų lėšų forma; bendrovėje akcininko pajamos gaunamos kaip darbo užmokestis arba dividendai. Tai reiškia skirtingą socialinio draudimo ir pajamų mokesčio struktūrą, todėl prieš keičiant formą naudinga bent apytiksliai suskaičiuoti, kaip pasikeis grynasis rezultatas.
Antras – apskaitos reikalavimai. Skirtingoms formoms taikomos skirtingos finansinių ataskaitų rinkinių ir jų teikimo taisyklės, o viešosios įstaigos apskaitoje atskirai tvarkoma paramos ir tikslinio finansavimo dalis. Trečias – PVM ir mokestinės prievolės tęsiasi be pertraukos, nes mokesčių mokėtojas lieka tas pats. Praktiškai tai reiškia, kad deklaracijų kalendorius nesikeičia.
Dažniausios pertvarkymo klaidos
Klaidos, kurias matome dažniausiai, susijusios ne su dokumentų rengimu, o su pasiruošimu. Beveik visos jos kainuoja laiko – procedūra sustoja viduryje ir tenka grįžti žingsniu atgal.
| Klaida | Kuo baigiasi | Kaip išvengti |
|---|---|---|
| Nepatikrinta, ar norimas derinys galimas | Procedūra nutraukiama pradžioje | Patikrinti galimas formas dar prieš rengiant dokumentus |
| Nesuderinta su banku ar lizingo bendrove | Reikalavimas įvykdyti prievolę anksčiau laiko | Peržiūrėti kredito sutartis prieš priimant sprendimą |
| Netvarkinga apskaita | Vėluoja tarpinis balansas, ilgėja terminas | Sutvarkyti likučius ir turto apskaitą iš anksto |
| Nepatikrintos licencijų sąlygos | Veiklos leidimas tampa nebegaliojantis | Įvertinti licencijų reikalavimus konsultacijos metu |
| Neįvertintas dalyvių skaičiaus ribojimas | Pasirinkta forma netinka dėl narių skaičiaus | Patikrinti formos reikalavimus dalyviams |
| Neaptartas naujos formos valdymo modelis | Ginčai tarp dalyvių iš karto po pertvarkymo | Suderinti valdymo tvarką rengiant naujus dokumentus |
| Pamiršta informuoti kreditorius tinkamai | Procedūra ginčijama, registravimas stringa | Laikytis viešinimo ir informavimo tvarkos |
| Bandymas pertvarkymu spręsti nemokumą | Prarandamas laikas, padėtis blogėja | Įvertinti restruktūrizavimo ar bankroto galimybes |
Ką sutvarkyti po pertvarkymo
Įregistravus naują formą lieka techninis, bet svarbus darbas – atnaujinti rekvizitus visur, kur jie naudojami. Jei to nepadaroma, dokumentuose kurį laiką figūruoja senoji forma, o tai kelia klausimų klientams ir auditoriams.
Veiksmai po formos pakeitimo
- Bankas – pateikti atnaujintus steigimo dokumentus ir dalyvių duomenis
- Sąskaitų faktūrų ir sutarčių šablonai – atnaujinti pavadinimą su nauju formos žymeniu
- Svetainė, el. parašai, antspaudai – pakeisti rekvizitus visose viešose vietose
- Klientai ir tiekėjai – išsiųsti pranešimą apie pasikeitusią formą, pabrėžiant, kad kodas nesikeičia
- Darbuotojai – informuoti ir pasirašyti susitarimus dėl pasikeitusių darbdavio rekvizitų
- Draudimo ir lizingo bendrovės – pateikti atnaujintus duomenis
- Licencijos ir leidimai – pranešti apie duomenų pasikeitimą, jei to reikalauja sąlygos
- Dalyvių ir naudos gavėjų duomenys – patikrinti, ar registruose jie atitinka naują struktūrą
- Apskaitos politika – suderinti su naujos formos reikalavimais
Jei svarstote formos keitimą, naudingiausia pradėti ne nuo dokumentų, o nuo pokalbio apie tikslą. Dažnai paaiškėja, kad norimą rezultatą galima pasiekti paprasčiau – pavyzdžiui, pakeitus dalyvių sudėtį, padidinus kapitalą arba peržiūrėjus apskaitos paslaugų paketą. O jei pertvarkymas iš tikrųjų reikalingas, po tokio pokalbio žinosite tikslų terminą ir kainą. Visą procedūros aprašymą ir kainodarą rasite įmonių pertvarkymo puslapyje.
Turite klausimų dėl įmonės pertvarkymo? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną. Daugiau straipsnių rasite naujienų skiltyje.