Apleista buhalterinė apskaita tvarkoma atgaline tvarka: nustatoma, kurių laikotarpių trūksta, atkuriami duomenys iš banko išrašų ir turimų dokumentų, suvedami apskaitos registrai, pateikiamos arba patikslinamos deklaracijos ir parengiami metinių ataskaitų rinkiniai. Beveik kiekvieną situaciją galima sutvarkyti – kaina priklauso nuo laikotarpių skaičiaus ir dokumentų kiekio.
Trumpai apie paslaugą
Kas laikoma apleista apskaita
Apleista apskaita nėra tas pats, kas netvarkinga apskaita. Netvarkinga apskaita reiškia klaidas ir netikslumus – jie taisomi einamuoju metu. Apleista apskaita reiškia, kad tam tikrų laikotarpių apskaitos apskritai nėra: nesuvesti dokumentai, nesudaryti registrai, nepateiktos deklaracijos ar metinių ataskaitų rinkiniai.
Praktikoje riba pastebima labai aiškiai. Kai apskaita tvarkoma, bet klaidingai, galima paimti registrus ir juos patikslinti. Kai apskaita apleista, imti nėra ko – duomenis reikia atkurti. Būtent šis skirtumas ir lemia, kad apleistos apskaitos sutvarkymas yra atskiras darbas, kurio negalima įskaičiuoti į mėnesinį aptarnavimą.
Svarbiausia žinia, nuo kurios verta pradėti: beveik kiekviena situacija yra sutvarkoma. Per aštuonerius veiklos metus nesame sutikę atvejo, kuris būtų beviltiškas – buvo tik brangesnių ir pigesnių. Kainą ir trukmę lemia vienas dalykas: kiek laiko buvo delsiama.
Požymiai, kad apskaita apleista
Dalis vadovų sužino apie problemą tik gavę priminimą ar pranešimą. Tuo tarpu požymiai paprastai matomi kur kas anksčiau. Peržiūrėkite šį sąrašą – jei atpažįstate bent tris punktus, apskaitą verta pasitikrinti.
Dvylika požymių, kad apskaita apleista
- Negaunate mėnesinių ar ketvirtinių ataskaitų iš buhalterio ir jau nebeprisimenate, kada gavote paskutinį kartą
- Nežinote, ar pateiktos deklaracijos už paskutinius mėnesius, ir neturite kaip to patikrinti
- Metinių finansinių ataskaitų rinkinys nepateiktas už praėjusius metus arba nežinote, ar pateiktas
- Buhalteris nebeatsako į laiškus ir skambučius arba atsako po kelių savaičių
- Sąskaitos ir čekiai kaupiasi aplanke, stalčiuje ar el. pašto dėžutėje, o ne apskaitos sistemoje
- Nežinote savo įmonės skolų ir gautinų sumų bent apytiksliai
- Banko likutis yra vienintelis rodiklis, pagal kurį vertinate įmonės būklę
- Gaunate priminimų apie nepateiktus dokumentus ar prievoles
- Įmonė kurį laiką nevykdė veiklos ir manėte, kad tada nieko teikti nereikia
- Keitėsi vadovas ar buhalteris, o dokumentai nebuvo perduoti pagal aktą
- Turite kelias įmones, o vienos iš jų apskaita „kažkur yra“, tik neaišku, kur
- Nepavyksta gauti pažymos apie atsiskaitymą su biudžetu, kurios prašo bankas ar užsakovas
Dažniausias klaidingas įsitikinimas skamba taip: „įmonė nedirba, todėl nieko teikti nereikia“. Iš tikrųjų prievolė teikti deklaracijas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį galioja ir tada, kai veiklos nėra – tik ataskaitos būna nulinės. Būtent taip susikaupia dauguma mūsų matomų apleistos apskaitos atvejų: įmonė ramiai „miega“ kelerius metus, o prievolės tyliai kaupiasi.
Kaip apskaita paprastai apleidžiama
Priežastys kartojasi, ir beveik nė viena jų nėra aplaidumas tikrąja prasme. Suprasti savo atvejį naudinga, nes nuo priežasties priklauso, ko trūks ir ką realu atkurti.
| Situacija | Kas paprastai lieka nepadaryta | Ką lengviausia atkurti |
|---|---|---|
| Buhalteris pasitraukė ir dokumentų neperdavė | Registrai, deklaracijos, metiniai rinkiniai | Banko duomenis ir pateiktų deklaracijų istoriją |
| Vadovas tvarkėsi pats ir nespėjo | Deklaracijos, pirminių dokumentų suvedimas | Sąskaitas iš el. pašto ir sistemų |
| Įmonė nustojo veikti, bet nebuvo užbaigta | Nulinės deklaracijos ir metiniai rinkiniai | Beveik viską – operacijų nedaug |
| Pasikeitė savininkai ar vadovas be perdavimo | Ankstesnių laikotarpių dokumentai | Duomenis iš banko ir kontrahentų |
| Veikla augo greičiau nei apskaita | Atsargų apskaita, likučių suderinimai | Sąskaitas – jos paprastai yra sistemoje |
| Apskaita buvo „pigi“ ir formali | Registrų turinys, pagrindimo dokumentai | Deklaracijų duomenis |
| Įmonė turėjo finansinių sunkumų | Viskas, pradedant nuo tam tikro mėnesio | Priklauso nuo to, kiek laiko praėjo |
Iš šios lentelės matyti pagrindinis dėsnis: kuo daugiau laiko praėjo, tuo mažiau lieka atkuriamų šaltinių. Banko išrašai pasiekiami ilgai, tačiau kontrahentų sąskaitų kopijos, el. pašto susirašinėjimas ir sistemų duomenys su laiku tampa nebepasiekiami. Būtent todėl kaina auga ne tolygiai, o šuoliais.
Kuo tai gresia: prievolės, delspinigiai, sankcijos
Pasekmės skiriasi priklausomai nuo to, kas neatlikta, ir nuo to, kas pirmas problemą pastebi – Jūs ar institucija. Konkrečių sumų čia nenurodome sąmoningai: baudų dydžiai ir delspinigių normos keičiasi, o taikymas priklauso nuo aplinkybių, trukmės ir bendradarbiavimo.
| Neatlikta prievolė | Kokios pasekmės galimos | Kas svarbu |
|---|---|---|
| Nepateiktos mokesčių deklaracijos | Priminimai, sankcijos atsakingiems asmenims, prievolės nustatymas kitais būdais | Savanoriškas pateikimas vertinamas palankiau |
| Laiku nesumokėti mokesčiai | Delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną | Suma auga tol, kol prievolė neįvykdyta |
| Nepateiktos metinės finansinės ataskaitos | Sankcijos vadovui, viešas neigiamas signalas partneriams | Rinkinys yra vienintelis viešas įmonės finansinis dokumentas |
| Netvarkoma apskaita | Vertinama kaip vadovo pareigų pažeidimas | Ypač jautru, jei įmonė artėja prie nemokumo |
| Neišsaugoti apskaitos dokumentai | Neįmanoma pagrįsti sąnaudų ir operacijų | Nepagrįstos sąnaudos gali būti nepripažintos |
| Neteikiami duomenys apie darbuotojus | Painiava su draudimo laikotarpiais, sankcijos | Paliečia ne tik įmonę, bet ir darbuotojus |
| Neatnaujinti registro duomenys | Prievolės formaliai lieka registre nurodytam asmeniui | Aktualu keičiantis vadovui |
Praktiškai svarbiausias dalykas yra ne sankcijos dydis, o iniciatyvos klausimas. Situacija, kai įmonė pati sutvarko praeitį ir pateikia trūkstamus dokumentus, vertinama visiškai kitaip nei situacija, kai trūkumai nustatomi patikrinimo metu. Tai vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuos vadovas gali paveikti pats – ir jis dažnai lemia galutinį rezultatą.
Baudų dydžiai, delspinigių normos ir jų taikymo sąlygos keičiasi, o galutinis rezultatas priklauso nuo pažeidimo trukmės, sumų dydžio, ankstesnių pažeidimų ir bendradarbiavimo. Todėl šiame įraše pasekmės aprašomos bendrais bruožais – konkretus vaizdas Jūsų atveju paaiškėja tik peržiūrėjus faktinę būklę.
Kodėl tai vadovo, o ne buhalterio problema
Trumpai, nes tema plačiau aptarta atskirai. Už apskaitos organizavimą pagal įstatymus atsako įmonės vadovas, o sutartis su apskaitos paslaugų teikėju šios pareigos nenuima – ji tik paskirsto, kas ką faktiškai atlieka. Todėl klausimai dėl nepateiktų deklaracijų ar ataskaitų adresuojami vadovui, o su buhalteriu jis aiškinasi atskirai pagal paslaugų sutartį.
Ypač jautrus aspektas – įmonės finansiniai sunkumai. Kai apskaita apleista, o bendrovė artėja prie nemokumo, netvarkinga apskaita apsunkina kreditorių reikalavimų vertinimą ir bankroto byloje vertinama nepalankiai. Tai viena iš dažniausiai minimų aplinkybių keliant vadovo atsakomybės klausimą. Plačiau – įraše apie įmonės vadovo atsakomybę.
Praktinė išvada paprasta: apleista apskaita nėra vien buhalterinė ar techninė problema. Kol ji netvarkoma, kaupiasi ne tik prievolės, bet ir asmeninė vadovo rizika – ir ji nedingsta pasikeitus vadovui, nes atsakomybė susieta su laikotarpiu, o ne su šiandienos įrašu registre.
Apskaitos atkūrimo eiga žingsniais
Atkūrimas visada eina ta pačia seka. Ji svarbi, nes kiekvienas žingsnis remiasi ankstesniu: negalima pateikti deklaracijos neturint duomenų, o duomenų negalima suvesti neišsiaiškinus, ko trūksta.
Kaip vyksta apleistos apskaitos atkūrimas
- 1Būklės inventorizacija 2–5 d. d.Nustatoma, kurie laikotarpiai sutvarkyti, kurie ne, kokios deklaracijos pateiktos ir kokių ataskaitų trūksta. Rezultatas – laiko juosta su spragomis, o ne bendra frazė „viskas blogai“.
- 2Duomenų šaltinių surinkimas 1–2 sav.Užsakomi banko išrašai už visą laikotarpį, surenkami turimi pirminiai dokumentai, sutartys, sistemų duomenys ir anksčiau pateiktų deklaracijų istorija.
- 3Operacijų atkūrimas ir suvedimas 2 sav.–2 mėn.Kiekviena banko operacija susiejama su dokumentu arba pažymima kaip nepagrįsta. Būtent čia paaiškėja tikroji trūkstamų dokumentų apimtis.
- 4Likučių ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimas 1–3 sav.Suderinami likučiai su bankais, tiekėjais ir klientais, sutvarkomi atskaitingų asmenų atsiskaitymai. Šis etapas dažnai atskleidžia skolas, apie kurias niekas nežinojo.
- 5Deklaracijų pateikimas arba tikslinimas 1–2 sav.Trūkstamos deklaracijos pateikiamos, klaidingos – tikslinamos. Eiliškumas svarbus: pirmiausia ankstesni laikotarpiai, nes vėlesni nuo jų priklauso.
- 6Metinių ataskaitų rinkiniai 1–3 sav.Parengiami trūkstamų metų rinkiniai, priimami dalyvių sprendimai dėl patvirtinimo ir dokumentai pateikiami registrui.
- 7Prievolių sutvarkymas Pagal situacijąSusidariusios mokestinės prievolės apmokamos arba dėl jų sprendžiama atskirai. Kai sumos didelės, vertinama, ar prasminga prašyti išdėstymo.
- 8Perėjimas prie einamosios apskaitos Nuo kito mėnesioĮmonė perkeliama į normalų mėnesinį ciklą, nustatoma dokumentų pateikimo tvarka ir terminai, kad istorija nepasikartotų.
Tipinė bendra trukmė – nuo poros savaičių, kai trūksta kelių mėnesių paprastos veiklos, iki kelių mėnesių, kai neapskaityti kelerių metų duomenys su darbuotojais ir PVM. Terminą labiausiai lemia ne mūsų greitis, o tai, kaip greitai gaunami duomenys iš banko ir kliento.
Nuo kurio laikotarpio pradėti
Klausimas, kurį užduoda beveik kiekvienas: ar tikrai reikia tvarkyti viską nuo pat pradžios. Atsakymas priklauso nuo tikslo.
Jei įmonė tęs veiklą, atkuriama nuo tos vietos, kur baigiasi tvarkinga apskaita. Praleisti laikotarpio viduryje negalima: metinės ataskaitos remiasi ankstesnių metų likučiais, todėl spraga viduryje reiškia, kad visi vėlesni metai stovi ant neaiškaus pagrindo. Praktiškai tai reiškia grandinę – nuo paskutinio patikimo taško iki šiandienos.
Jei įmonė bus užbaigiama, apimtis dažnai siauresnė. Reikia tiek, kad būtų galima parengti likvidavimo pradžios finansinę ataskaitą, atsiskaityti su kreditoriais ir uždaryti prievoles. Tačiau ir čia praeities neišvengsi: nepateiktos ankstesnių metų ataskaitos ir deklaracijos turi būti sutvarkytos, nes kitaip procedūra sustos.
- Nuo paskutinio patikimo taško
- Su likučių suderinimu
- Su perėjimu į mėnesinį ciklą
- Trūkstamos ataskaitos
- Prievolių sutvarkymas
- Dokumentai procedūrai
Yra ir tarpinis variantas – kai veikla nevykdoma, bet įmonės uždaryti dar nenorima. Tokiu atveju sutvarkoma praeitis ir pereinama prie minimalios apskaitos su nulinėmis ataskaitomis. Ar tai geras sprendimas, priklauso nuo planų: apie tai rašėme įraše apie įmonės veiklos sustabdymą.
Ką daryti su trūkstamais dokumentais
Tai dažniausiai užduodamas klausimas ir kartu ta vieta, kur baimė didesnė nei reali problema. Praktikoje atkurti pavyksta gerokai daugiau, nei atrodo pirmą dieną – nes didžioji dalis dokumentų egzistuoja ne tik pas Jus.
| Ko trūksta | Kur ieškoti | Ar paprastai atkuriama |
|---|---|---|
| Banko išrašai | Bankas, elektroninė bankininkystė | Taip, beveik visada |
| Pateiktų deklaracijų duomenys | Valstybės elektroninės sistemos | Taip |
| Pardavimo sąskaitos | Jūsų sąskaitų programa, el. paštas, klientai | Taip, dažniausiai |
| Pirkimo sąskaitos | Tiekėjai, jų savitarnos sistemos, el. paštas | Taip, jei tiekėjai veikia |
| Sutartys | Kontrahentai, el. paštas, ankstesnis vadovas | Dažniausiai taip |
| Darbo sutartys ir įsakymai | Darbuotojai, ankstesnis vadovas, sistemų duomenys | Iš dalies |
| Kasos dokumentai | Kasos aparato duomenys, ankstesni registrai | Sunkiausiai |
| Grynųjų pinigų ir atskaitingų asmenų operacijos | Kvitai, avanso apyskaitos, darbuotojų duomenys | Sunkiausiai |
| Turto įsigijimo dokumentai | Pardavėjai, registrai, lizingo bendrovės | Dažniausiai taip |
Kai dokumento atkurti nepavyksta, jis nefalsifikuojamas ir neišgalvojamas – tai vienintelė taisyklė, kurios nekeičiame. Vietoj to operacija fiksuojama pagal turimus duomenis, o trūkumas užrašomas. Tokių vietų būna beveik kiekviename atkūrime, ir jos nėra katastrofa: svarbu, kad būtų aiškiai matyti, kas pagrįsta, o kas ne.
Praktinė pasekmė vis dėlto yra: nepagrįstos išlaidos gali būti nepripažintos leidžiamais atskaitymais, o tai keičia mokestinį rezultatą. Todėl atkuriant visada verta įdėti pastangų į pirkimo dokumentų surinkimą iš tiekėjų – tai dažniausiai atsiperka.
Kol laukiate konsultacijos, naudingiausia, ką galite padaryti – užsisakyti banko išrašus už visą netvarkytą laikotarpį ir peržiūrėti el. paštą pagal tiekėjų pavadinimus. Šie du veiksmai paprastai sutrumpina visą atkūrimą kelioms savaitėms, nes būtent banko duomenys yra atkūrimo stuburas.
Deklaracijų tikslinimas už praėjusius laikotarpius
Atkuriant apskaitą beveik visada paaiškėja, kad dalis anksčiau pateiktų deklaracijų neatitinka realių duomenų. Tai normalu – jos buvo teikiamos remiantis tuo, kas tuo metu buvo po ranka. Tokios deklaracijos tikslinamos.
Tikslinimas turi savo logiką. Pirma, jis atliekamas chronologine tvarka: pataisius ankstesnį laikotarpį, vėlesnių duomenys dažnai pasikeičia. Antra, tikslinimas gali veikti abiem kryptimis – tiek didinti prievolę, tiek atskleisti permoką. Trečia, tikslinti galima ne neribotą laiką: senesniems laikotarpiams taikomi terminai, todėl kai kurių metų pataisyti nebeįmanoma.
| Klausimas | Kaip yra praktikoje |
|---|---|
| Ar galima pateikti deklaraciją pavėluotai? | Taip; pavėluotas pateikimas geriau nei nepateikimas |
| Ar galima tikslinti jau pateiktą deklaraciją? | Taip, pateikiant patikslintą versiją |
| Ar tikslinimas visada didina prievolę? | Ne – neretai atsiskleidžia permoka |
| Kokia tvarka tikslinti kelis laikotarpius? | Nuo seniausio prie naujausio, nes duomenys susiję |
| Ar galima tikslinti bet kokio senumo laikotarpį? | Ne, taikomi senaties terminai |
| Ar tikslinimas traukia patikrinimą? | Savaime ne; savanoriškas tikslinimas vertinamas palankiai |
| Ką daryti, jei prievolė didelė? | Vertinti mokėjimo išdėstymo ar kitų sprendimų galimybes |
Atskiras atvejis – PVM. Jei įmonė turėjo registruotis PVM mokėtoja, bet to nepadarė laiku, atkūrimo metu tai išryškėja ir sprendžiama atskirai. Registracijos prievolės ribą ir tvarką aprašėme įraše apie PVM mokėtojo registraciją. Metinių ataskaitų teikimo terminus ir tvarką – įraše apie metines finansines ataskaitas.
Kai buvęs buhalteris negrąžina dokumentų
Ši situacija pasitaiko dažniau, nei norėtųsi, ir beveik visada yra emocinė. Svarbiausia žinoti vieną dalyką: apskaitos dokumentai ir duomenys priklauso įmonei, o ne juos tvarkiusiam asmeniui. Tai galioja ir tada, kai už paslaugas liko neapmokėta – finansinis ginčas yra atskiras dalykas nuo dokumentų grąžinimo.
Veiksmų seka praktikoje tokia. Pirma – rašytinis reikalavimas, įteiktas taip, kad liktų įteikimo įrodymas, su konkrečiu terminu ir sąrašu, ko prašoma: pirminių dokumentų, apskaitos registrų, duomenų bazės kopijos, deklaracijų. Antra – faktinės būklės fiksavimas: surašoma, kas gauta ir ko negauta. Trečia – atkūrimas iš kitų šaltinių, nelaukiant ginčo pabaigos, nes prievolių terminai nesustoja dėl to, kad vyksta nesutarimas.
Kas padeda atgauti dokumentus
- Reikalavimas pateiktas raštu su įteikimo įrodymu
- Yra paslaugų sutartis, kurioje aprašyta perdavimo tvarka
- Išsaugotas susirašinėjimas apie perduotus dokumentus
- Prieigos prie apskaitos programos priklauso įmonei
- Dokumentai kaupti elektroniniu būdu ir turi kopijas
- Atkūrimas pradėtas nelaukiant ginčo pabaigos
Kas situaciją apsunkina
- Susitarimai buvo tik žodiniai
- Apskaitos programa registruota buhalterio vardu
- Dokumentai buvo perduodami be jokio pėdsako
- Laukiama „kol pats grąžins“ mėnesių mėnesius
- Nefiksuojama, ko konkrečiai trūksta
- Prieigos prie sistemų niekada nebuvo pas vadovą
Praktinė pastaba ateičiai: didžiąją dalį šios problemos panaikina du dalykai – apskaitos programa ir duomenų bazė, registruotos įmonės vardu, bei sutartyje aiškiai aprašyta dokumentų grąžinimo tvarka. Į ką dar verta atkreipti dėmesį renkantis paslaugų teikėją, aprašėme įraše apie buhalterinės apskaitos įmonės pasirinkimą. Jei kartu keitėsi ir vadovas, svarbus dar vienas dokumentas – perdavimo aktas; apie jį rašėme įraše apie vadovo keitimą.
Kiek tai kainuoja ir nuo ko priklauso
Kainos iš anksto nepateikiame ir tam yra viena priežastis: kol nematyti, kiek laikotarpių ir kiek dokumentų reikia atkurti, bet koks skaičius būtų spėjimas. Todėl pirmiausia atliekame nemokamą būklės įvertinimą ir tik tada pasakome sumą bei terminą.
| Veiksnys | Kaip veikia kainą | Ką galite padaryti patys |
|---|---|---|
| Netvarkytų laikotarpių skaičius | Pagrindinis veiksnys – kiekvieni metai turi savo ciklą ir savo ataskaitas | Kreiptis anksčiau, nelaukti dar vienų metų |
| Operacijų kiekis laikotarpiuose | Kuo daugiau banko operacijų ir sąskaitų, tuo daugiau darbo | Paruošti sąskaitų archyvą |
| Dokumentų tvarkingumas | Sutvarkytas aplankas ir chaosas skiriasi kelis kartus | Surūšiuoti tai, kas yra, pagal metus |
| Ar buvo darbuotojų | Darbo užmokestis ir su juo susiję duomenys prideda atskirą sluoksnį | Surinkti darbo sutartis ir įsakymus |
| PVM mokėtojo statusas | Atsiranda mėnesinis deklaravimo ciklas už kiekvieną laikotarpį | Pasitikslinti registracijos datą |
| Kiek dokumentų realiai atkuriama | Ieškojimas pas kontrahentus užima daugiausia laiko | Susisiekti su pagrindiniais tiekėjais patiems |
| Ar reikia tikslinti pateiktas deklaracijas | Tikslinimas yra atskiras darbas kiekvienam laikotarpiui | Sužinoti, kurios deklaracijos pateiktos |
| Tikslas: tęsti veiklą ar uždaryti įmonę | Nuo tikslo priklauso būtina apimtis | Apsispręsti prieš pradedant |
Palyginimui: nuolatinė buhalterinės apskaitos paslauga mažajai bendrijai prasideda nuo 50 EUR per mėnesį, o UAB su vienu darbuotoju – nuo 70 EUR per mėnesį. Apleistų laikotarpių atkūrimas į šias sumas neįeina ir vertinamas atskirai, nes tai vienkartinis, kur kas darbo imlesnis darbas. Visų paslaugų įkainiai surinkti kainoraštyje.
Klientai dažnai atidėlioja skambutį, nes bijo išgirsti sumą. Praktika rodo priešingą dalyką: brangiausi atvejai yra ne tie, kurie sudėtingi, o tie, kurie ilgai laukė. Kiekvieni papildomi metai prideda ne tik darbo, bet ir prarastų dokumentų, kurių niekas nebeatkurs. Skambutis kainuoja nieko, o metai kainuoja realiai.
Apleista apskaita likviduojant įmonę
Dažna viltis skamba taip: „uždarysiu įmonę ir apskaitos tvarkyti nereikės“. Deja, veikia priešingai. Įmonės likvidavimas yra procedūra, kurios metu būtina parodyti finansinę būklę, atsiskaityti su kreditoriais ir uždaryti prievoles – o to neįmanoma padaryti neturint apskaitos.
| Likvidavimo etapas | Ko reikia iš apskaitos | Kas nutinka, jei apskaita apleista |
|---|---|---|
| Sprendimas likviduoti | Bendras finansinės būklės vaizdas | Neaišku, ar įmonė moki – gali paaiškėti, kad tinka ne likvidavimas |
| Likvidavimo pradžios ataskaita | Turto, skolų ir įsipareigojimų duomenys | Ataskaitos parengti neįmanoma |
| Kreditorių reikalavimai | Skolų sąrašas ir jų pagrindimas | Reikalavimų neįmanoma patikrinti |
| Atsiskaitymas su kreditoriais | Tikslūs likučiai ir eiliškumas | Rizika atsiskaityti neteisinga tvarka |
| Mokestinių prievolių uždarymas | Visų laikotarpių deklaracijos | Procedūra stringa, kol trūksta deklaracijų |
| Turto paskirstymas dalyviams | Likutinės vertės ir likučiai | Neaišku, ką ir kiek galima paskirstyti |
| Dokumentų perdavimas saugoti | Sutvarkytas dokumentų archyvas | Perduoti nėra ko, o prievolė lieka |
Praktinė seka tokia: pirmiausia sutvarkoma apskaita tiek, kad būtų aiški reali būklė, ir tik tada priimamas sprendimas. Neretai būtent atkūrimo metu paaiškėja, kad įmonė nėra moki – tada tinkamas kelias yra ne likvidavimas, o kitos procedūros. Ką daryti tokiu atveju, aprašėme įraše apie įmonės uždarymą su skolomis.
Likvidavimas nepanaikina pareigos išsaugoti apskaitos dokumentus – jie perduodami saugoti nustatyta tvarka. Todėl dokumentų sutvarkymas yra ne tik procedūros sąlyga, bet ir paskutinis jos žingsnis. Įmonės, kurios šio žingsnio nepadaro, palieka problemą buvusiam vadovui.
Kada tvarkyti neapsimoka
Sąžiningas skyrius. Ne visada apskaitos atkūrimas yra ekonomiškai prasmingas, ir tai pasakome atvirai dar pirmoje konsultacijoje.
Tipinė situacija: įmonė nebedirba kelerius metus, veiklos nebus, turto beveik nėra, o netvarkytų laikotarpių susikaupė daug. Tokiu atveju kelerių metų apskaitos atkūrimas gali kainuoti daugiau nei visa įmonės pabaigos procedūra. Sprendimas priklauso nuo to, ar įmonė moki ir ar yra kreditorių: jei įmonė moki, dažnai prasmingiau atkurti minimalią apimtį ir likviduoti; jei ne – vertinamos nemokumo procedūros.
Dažniausios klaidos tvarkant apleistą apskaitą
| Klaida | Kuo baigiasi | Kaip pasielgti kitaip |
|---|---|---|
| Laukti, kol „viskas savaime nurims“ | Auga delspinigiai, nyksta atkuriami dokumentai | Pradėti nuo būklės įvertinimo, net jei sprendimo dar nėra |
| Pradėti nuo naujausio laikotarpio | Likučiai neteisingi, darbą tenka kartoti | Atkurti chronologine tvarka nuo seniausio |
| Pateikti deklaracijas „iš galvos“ | Vėliau vis tiek reikės tikslinti, prarandamas patikimumas | Pirma duomenys, tik tada deklaracijos |
| Manyti, kad neveikiančiai įmonei nieko nereikia | Kaupiasi nepateiktos nulinės ataskaitos | Teikti nulines ataskaitas arba užbaigti įmonę |
| Laukti dokumentų iš buvusio buhalterio neribotai | Prarandamas laikas, prievolių terminai nesustoja | Fiksuoti trūkumą ir atkurti iš kitų šaltinių |
| Neužsakyti banko išrašų iš karto | Stringa visas atkūrimas – bankas yra pagrindinis šaltinis | Užsisakyti išrašus pirmą dieną |
| Slėpti dalį informacijos nuo naujo buhalterio | Klaidingas planas ir netiksli kaina | Papasakoti viską, įskaitant nemalonias vietas |
| Pradėti likvidavimą nesutvarkius apskaitos | Procedūra sustoja pusiaukelėje | Pirma įvertinti apskaitos būklę |
| Sutvarkyti praeitį ir nepakeisti tvarkos | Po metų situacija pasikartoja | Nustatyti dokumentų pateikimo terminus ir jų laikytis |
Nuo ko pradėti šiandien
Pirmas žingsnis nėra dokumentų vežimas ar programos pirkimas. Pirmas žingsnis – suprasti apimtį. Kol nežinoma, kurių laikotarpių trūksta, bet koks planas yra spėjimas, o baimė dažniausiai būna didesnė už realią problemą.
Praktiškai tai atrodo taip: peržiūrime, kas pateikta ir kas ne, kokių metų rinkinių trūksta ir ką realu atkurti, o tada pateikiame konkretų planą su terminu ir kaina. Toks įvertinimas yra nemokamas ir neįpareigojantis – net jei nuspręsite tvarkytis kitur ar apskritai užbaigti įmonę, žinosite tikslią būklę.
Toliau galimi trys keliai: atkuriame praeitį ir perimame nuolatinę apskaitą; atkuriame tiek, kiek reikia, ir vykdome įmonės likvidavimą; arba, jei paaiškėja nemokumas, vertiname nemokumo procedūras. Kiekvienu atveju pradžia ta pati – faktinės būklės peržiūra.
Šis įrašas yra bendro pobūdžio informacija apie apleistos apskaitos tvarkymą. Tai nėra individuali teisinė ar mokestinė konsultacija – konkreti apimtis, terminai, prievolės ir jų pasekmės priklauso nuo įmonės situacijos, laikotarpių skaičiaus ir tuo metu galiojančios teisės aktų redakcijos.
Turite klausimų apie apleistą buhalterinę apskaitą, nepateiktas deklaracijas ar trūkstamus dokumentus? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną. Dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje.