Jei Jūsų skolininkui iškelta bankroto byla, svarbiausia – laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą teismo nustatytu terminu ir pagrįsti jį dokumentais. Pareikštas reikalavimas suteikia teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti ir gauti dalį lėšų pagal įstatyme nustatytą tenkinimo eilę. Praleidus terminą galimybės išlieka ribotos, todėl reaguoti verta iš karto.
Trumpai kreditoriui
Kaip sužinoti, kad skolininkui iškelta bankroto byla
Dažniausias scenarijus – kreditorius sužino paskutinis. Sąskaitos nustoja būti apmokamos, telefonu niekas neatsiliepia, o po kelių mėnesių paaiškėja, kad byla jau iškelta ir reikalavimų pareiškimo terminas eina į pabaigą. Todėl pirmoji praktinė rekomendacija paprasta: nelaukite, kol Jus informuos. Informavimo tvarka egzistuoja, bet ji remiasi duomenimis, kuriuos administratorius randa skolininko apskaitoje – o apleistoje apskaitoje kreditorius gali būti tiesiog nenurodytas.
Praktikoje naudojami keli šaltiniai. Pirma, viešai skelbiama informacija apie nemokumo procesus – bylų iškėlimas skelbiamas viešai, todėl skolininko pavadinimą galima pasitikrinti bet kada. Antra, Juridinių asmenų registro duomenys: iškėlus bylą įmonės teisinis statusas pasikeičia, o registre atsiranda įrašas apie bankrotą ir paskirtą administratorių. Trečia, administratoriaus pranešimas – jis siunčiamas žinomiems kreditoriams, bet, kaip minėta, remiasi tuo, kas užfiksuota apskaitoje.
Jei santykiai su skolininku ilgalaikiai ir sumos reikšmingos, verta susikurti paprastą įprotį: kartą per ketvirtį patikrinti svarbiausių partnerių statusą registre. Tai užtrunka kelias minutes, o skirtumas tarp „sužinojau laiku“ ir „sužinojau po termino“ kreditoriui dažnai yra esminis.
Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija apie kreditoriaus padėtį bankroto byloje, o ne individuali teisinė konsultacija. Kiekvienos bylos aplinkybės skiriasi, terminus ir tvarką nustato teismas bei galiojantis nemokumo reguliavimas, todėl rezultato ar atgautinos sumos iš anksto garantuoti neįmanoma. Prieš imdamiesi veiksmų savo situaciją aptarkite su specialistu.
Ką bankroto byla reiškia kreditoriui
Iškėlus bankroto bylą, skolos išieškojimas nustoja būti dvišaliu reikalu tarp Jūsų ir skolininko. Individualūs išieškojimo veiksmai stabdomi, antstolių vykdomosios bylos perduodamos, o visi kreditoriai suvienodinami: nuo šiol jie atgauna lėšas ne tas, kuris greičiausias, o pagal įstatyme nustatytą eilę ir proporcijas. Būtent dėl to pasikeičia ir Jūsų veiksmų logika – vietoj spaudimo skolininkui prasideda dalyvavimas procese.
Ką kreditorius įgyja? Teisę pareikšti reikalavimą, dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti, susipažinti su bylos eiga ir administratoriaus ataskaitomis, teikti pasiūlymus dėl turto pardavimo tvarkos, ginčyti nutarimus bei siūlyti ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Ką praranda? Galimybę derėtis atskirai ir gauti apmokėjimą pirmiau už kitus – tai draudžiama net ir tada, kai skolininkas pats norėtų sumokėti.
Šiame straipsnyje kalbame būtent apie kreditoriaus veiksmus. Skolininko pusės klausimai – ar rinktis bankrotą, ar restruktūrizavimą, kada vadovas privalo kreiptis į teismą ir kokia jo atsakomybė – aprašyti atskirai, įraše „Restruktūrizavimas ar bankrotas“, o procedūrų esmę pristato bankroto ir restruktūrizavimo paslaugų puslapis.
Kreditorinio reikalavimo pareiškimas ir terminai
Kreditorinis reikalavimas – tai rašytinis dokumentas, kuriuo pareiškiate, kiek ir kokiu pagrindu skolininkas Jums skolingas. Jis teikiamas paskirtam nemokumo administratoriui per teismo nustatytą terminą, kuris skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo. Terminas nurodomas teismo nutartyje ir viešai skelbiamoje informacijoje – jį reikia pasitikrinti pirmiausia, nes visa kita seka iš jo.
Pats dokumentas nėra sudėtingas, tačiau turi būti tikslus. Jame nurodomi kreditoriaus duomenys, skolininkas, reikalavimo suma, jos susidarymo pagrindas ir laikotarpis, informacija apie prievolės užtikrinimą (jei turite įkeitimą, hipoteką, laidavimą ar garantiją) ir sąskaitos numeris atsiskaitymui. Prie reikalavimo pridedami jį pagrindžiantys dokumentai. Suma paprastai skaidoma į dalis: pagrindinė skola, delspinigiai, palūkanos, o jei jos priteistos – ir bylinėjimosi išlaidos.
Ką turi apimti kreditorinis reikalavimas
- Kreditoriaus duomenys – pavadinimas arba vardas, kodas, adresas, kontaktai, atsiskaitomoji sąskaita
- Skolininko duomenys ir nuoroda į bankroto bylą, kurioje reikalavimas teikiamas
- Reikalavimo suma, išskaidyta į pagrindinę skolą, delspinigius ir palūkanas
- Prievolės atsiradimo pagrindas – sutartis, užsakymas, teismo sprendimas, vekselis
- Skolos susidarymo laikotarpis ir mokėjimo terminų suvestinė
- Duomenys apie užtikrinimo priemones – įkeitimas, hipoteka, laidavimas, garantija
- Informacija apie vykdomas bylas – teismo procesai, antstolio vykdomosios bylos
- Pagrindžiantys dokumentai – jų sąrašas ir kopijos
Reikalavimą galima pareikšti pačiam – įstatymas advokato dalyvavimo nereikalauja. Tačiau kai suma reikšminga, o dokumentai netvarkingi ar sena skola gali kelti senaties klausimą, verta pasitikrinti su specialistu prieš siunčiant, o ne po to, kai reikalavimas jau ginčijamas.
Praleisto termino pasekmės
Tai skyrius, dėl kurio verta perskaityti visą straipsnį. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra naikinamojo pobūdžio praktine prasme: laiku nepareiškus reikalavimo, kreditorius į kreditorių sąrašą nepatenka, o kartu netenka ir balso teisės, ir vietos tenkinimo eilėje.
| Situacija | Kas nutinka | Ką galima daryti |
|---|---|---|
| Reikalavimas pareikštas laiku | Tvirtinamas teisme, kreditorius įtraukiamas į sąrašą | Dalyvauti susirinkimuose, sekti bylos eigą |
| Terminas praleistas dėl svarbių priežasčių | Galima prašyti jį atnaujinti | Pagrįsti priežastis dokumentais, teikti prašymą nedelsiant |
| Terminas praleistas be svarbių priežasčių | Reikalavimas greičiausiai nebus priimtas | Vertinti kitas galimybes: laidavimą, garantiją, įkeitimą |
| Apie bylą sužinota jau po termino | Sužinojimo momentas turi reikšmės | Fiksuoti, kada ir kaip sužinota |
| Reikalavimas pareikštas, bet netikslus | Gali būti tikslinamas | Reaguoti į administratoriaus pastabas per nurodytą laiką |
| Turtas jau paskirstytas | Praktinės galimybės minimalios | Vertinti, ar liko kitų atsakingų asmenų |
Prašymas atnaujinti praleistą terminą svarstomas individualiai ir jokiu būdu nėra automatiškas. Vertinama, kodėl terminas praleistas ir ar priežastys buvo objektyvios. Todėl saugiausias kelias yra vienintelis – pareikšti reikalavimą laiku, net jei dalis dokumentų dar renkama: sumą ir pagrindimą vėliau galima tikslinti, o praleisto termino atkurti gali ir nepavykti.
Reikalavimo pagrindimo dokumentai
Reikalavimas be dokumentų yra tik teiginys. Administratorius privalo patikrinti kiekvieną reikalavimą, o teismas jį tvirtina – todėl pagrindimas turi leisti atsekti visą grandinę nuo prievolės atsiradimo iki likusios nesumokėtos sumos. Kuo tvarkingesnė ta grandinė, tuo mažiau klausimų kyla ir tuo greičiau reikalavimas patenka į sąrašą.
| Dokumentas | Ką jis įrodo | Praktinė pastaba |
|---|---|---|
| Sutartis su priedais | Prievolės pagrindą ir sąlygas | Reikalingos visos redakcijos ir pakeitimai |
| PVM sąskaitos faktūros | Konkrečias sumas ir mokėjimo terminus | Turi sutapti su apskaitos duomenimis |
| Perdavimo–priėmimo aktai | Kad prekės pristatytos ar darbai atlikti | Dažniausiai ginčijama vieta be aktų |
| Tarpusavio suderinimo aktai | Kad skolininkas skolą pripažino | Vienas stipriausių dokumentų kreditoriui |
| Teismo sprendimas ar įsakymas | Priteistą sumą | Palengvina tvirtinimą, bet negarantuoja apmokėjimo |
| Vykdomasis raštas ir antstolio duomenys | Ankstesnius išieškojimo veiksmus | Rodo, kiek jau išieškota |
| Įkeitimo ar hipotekos dokumentai | Užtikrintą reikalavimo dalį | Keičia kreditoriaus padėtį iš esmės |
| Laidavimo ar garantijos sutartis | Kitą atsakingą asmenį | Gali veikti nepriklausomai nuo bankroto |
| Susirašinėjimas ir priminimai | Skolos pripažinimą ir senaties eigą | Padeda, kai pirminių dokumentų trūksta |
Atskiro dėmesio nusipelno delspinigiai ir palūkanos. Jie skaičiuojami pagal sutartį arba įstatymą, tačiau skaičiavimas turi būti pateiktas suprantamai: nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį ir kokiu tarifu. Nepagrįstas ar per didelis delspinigių skaičiavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių reikalavimo dalis netvirtinama.
Reikalavimo tvirtinimas ir ginčai dėl jo
Pareikštas reikalavimas dar nėra patvirtintas reikalavimas. Administratorius jį patikrina, palygina su skolininko apskaitos duomenimis ir teikia teismui tvirtinti arba nurodo, kodėl siūlo netvirtinti. Kreditorius apie tai informuojamas ir turi galimybę pateikti papildomus paaiškinimus bei dokumentus.
Dažniausios ginčų priežastys yra kelios: sumos neatitikimas skolininko apskaitai; nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai; ginčytinas prievolės pagrindas, kai nėra aktų ar užsakymų; senaties klausimas dėl senų skolų; taip pat abejonės dėl sandorio realumo, jei santykiai buvo tarp susijusių asmenų. Kiekvienu atveju sprendimą priima teismas, o kreditoriaus užduotis – pateikti kuo aiškesnius įrodymus.
Praktinė pastaba: jei administratorius prašo patikslinimų, į juos verta atsakyti nedelsiant ir dalykiškai. Reikalavimų tvirtinimo etapas turi savo tempą, o pavėluotas atsakymas gali reikšti, kad klausimas bus išspręstas be Jūsų argumentų.
Kreditorių susirinkimas ir balsavimo svoris
Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis organas, kuriame kreditoriai priima bendrus sprendimus dėl bylos eigos. Esminė taisyklė, kurią reikia suprasti iš karto: balso svoris priklauso nuo patvirtinto reikalavimo dydžio, o ne nuo kreditorių skaičiaus. Vienas didelis kreditorius gali turėti daugiau įtakos nei dvidešimt smulkių kartu paėmus.
- Todėl svarbu tvirtinimo etapas
- Suma turi būti pagrįsta
- Bendra pozicija prieš balsavimą
- Galimas atstovavimas pagal įgaliojimą
- Sprendimai fiksuojami nutarimais
- Nutarimai gali būti skundžiami
- Darbotvarkę verta perskaityti
- Poziciją galima pateikti raštu
- Terminai trumpi
- Reikia konkrečių argumentų
- Informacija apie skolininko turtą
- Žinios apie įtartinus sandorius
Praktinis patarimas smulkiam kreditoriui: net jei Jūsų balso svoris nedidelis, dalyvauti verta. Susirinkimuose gaunama informacija apie turtą, jo pardavimo eigą ir realias perspektyvas – o ji leidžia laiku suprasti, ar verta toliau skirti šiam klausimui laiko, ar reikalavimą jau protingiau vertinti kaip abejotiną.
Reikalavimų tenkinimo eilė ir ką realiai galima atgauti
Pardavus skolininko turtą, gautos lėšos paskirstomos ne proporcingai visiems, o griežta eilės tvarka. Kiekviena paskesnė eilė tenkinama tik tada, kai visiškai patenkinta ankstesnė. Jei lėšų eilės viduje neužtenka, jos paskirstomos proporcingai reikalavimų dydžiui. Būtent ši struktūra ir lemia, ko kreditorius gali realiai tikėtis.
| Eilė | Kam priklauso | Ką tai reiškia kreditoriui |
|---|---|---|
| Pirmiausia – iš įkeisto turto | Įkaito turėtojui iš įkeisto daikto vertės | Stipriausia padėtis byloje |
| Administravimo išlaidos | Proceso vykdymo sąnaudos | Dengiamos pirmiau už kreditorius |
| Pirmoji eilė | Darbuotojų reikalavimai iš darbo santykių, žalos sveikatai atlyginimas | Turi pirmenybę prieš visus verslo kreditorius |
| Antroji eilė | Mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą bei socialinio draudimo fondą | Tenkinama tik patenkinus pirmąją |
| Trečioji eilė | Likusieji kreditoriai – tiekėjai, paslaugų teikėjai, paskolų davėjai | Čia patenka dauguma verslo kreditorių |
| Delspinigiai ir netesybos | Tenkinami paskutiniai | Praktiškai retai pasiekiami |
Blaivus vertinimas skamba taip: trečios eilės kreditoriai dažnai atgauna tik dalį reikalavimo, o neretai – nieko. Taip yra todėl, kad iki jų eilės ateinama tik padengus administravimo išlaidas, darbuotojų reikalavimus ir mokesčius, o bankrutuojančios įmonės turto vertė paprastai gerokai mažesnė už bendrą įsipareigojimų sumą. Jokia teisinė pagalba šios aritmetikos nepakeičia – ji gali padėti tik užtikrinti, kad Jūsų reikalavimas būtų tvarkingai patvirtintas ir kad nebūtų praleista tai, kas realiai atgaunama.
Prieš skiriant laiką ir lėšų dalyvavimui byloje, verta įvertinti santykį tarp reikalavimo dydžio, skolininko turto vertės ir pirmesnių eilių sumos. Jei skolininkas turėjo daug darbuotojų ir mokestinių nepriemokų, o turto beveik nėra, tikimybė ką nors atgauti trečioje eilėje yra maža. Tai nereiškia, kad reikalavimo neverta pareikšti – tai kainuoja nedaug, o padėtis bylos eigoje gali keistis, ypač jei bus ginčijami sandoriai.
Įkeisto turto kreditoriaus padėtis
Įkaito turėtojo – kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu ar hipoteka – padėtis bankroto byloje yra iš esmės geresnė. Jo reikalavimas pirmiausia tenkinamas iš konkretaus įkeisto daikto pardavimo lėšų, nelaukiant bendros eilės. Praktiškai tai reiškia, kad turėdamas hipoteką ant skolininko pastato ar įkeitimą ant įrangos, kreditorius turi realią, o ne teorinę galimybę atgauti bent dalį sumos.
Tačiau ir čia yra niuansų. Pirma, užtikrinimas veikia tik iki daikto vertės: jei įkeisto turto pardavimo kaina mažesnė už skolą, likusi dalis grįžta į bendrą eilę kartu su visais kitais. Antra, iš gautų lėšų dengiama dalis su to turto išsaugojimu ir pardavimu susijusių sąnaudų. Trečia, turto pardavimo kaina bankroto byloje beveik visada mažesnė nei rinkos – tai objektyvi priverstinio pardavimo pasekmė.
Praktinė išvada dirbantiems su rizikingais partneriais: užtikrinimo priemonės sprendžiamos ne tada, kai skola jau susidarė, o sudarant sutartį. Įkeitimas, hipoteka, laidavimas ar garantija, sutarti iš anksto, bankroto atveju yra vienintelis dalykas, realiai skiriantis kreditorių nuo bendros eilės. Vėliau tokio susitarimo sudarymas, ypač artėjant nemokumui, gali būti vertinamas kaip pirmenybės suteikimas ir ginčijamas.
Sandorių ginčijimas: kas yra actio Pauliana
Tipinė situacija: prieš pat bankroto bylos iškėlimą skolininkas perleidžia automobilį giminaičiui už simbolinę kainą, o nekilnojamąjį turtą – susijusiai įmonei. Kreditoriams lieka tuščias kiautas. Būtent tokioms situacijoms teisėje egzistuoja institutas, vadinamas actio Pauliana – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kuriais buvo pažeisti jo interesai.
Paprastai paaiškinus, ginčijimas galimas tada, kai sutampa kelios aplinkybės: sandoris sumažino skolininko turtą ir dėl to nukentėjo kreditorių galimybė atgauti skolą; skolininkas neprivalėjo to sandorio sudaryti; jis buvo sudarytas nesąžiningai, o antroji sandorio šalis apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Papildomai vertinama sandorio kaina – akivaizdžiai per maža kaina yra vienas stipriausių požymių. Sandoriai su artimais asmenimis ir susijusiomis įmonėmis vertinami ypač atidžiai.
| Sandorio požymis | Kodėl kelia klausimų | Ką verta pateikti administratoriui |
|---|---|---|
| Turtas perleistas prieš pat bylą | Laikas beveik visada reikšmingas | Datą ir duomenis apie perleidimą |
| Kaina akivaizdžiai per maža | Rodo, kad turtas išvestas, o ne parduotas | Rinkos kainos pavyzdžius |
| Pirkėjas – giminaitis ar susijusi įmonė | Nesąžiningumo prezumpcija stipresnė | Ryšio įrodymus |
| Apmokėtas tik vienas kreditorius | Pirmenybės suteikimas kitų sąskaita | Mokėjimų suvestinę |
| Turtas įkeistas artėjant nemokumui | Padėties pagerinimas vieno kreditoriaus naudai | Įkeitimo datą ir aplinkybes |
| Veikla perkelta į naują įmonę | Klientai ir turtas pereina, skolos lieka | Duomenis apie naują įmonę ir jos dalyvius |
Praktikoje kreditorius pats sandorio ginčyti dažniausiai neturi poreikio – bankroto byloje tai daro administratorius, o kreditoriaus vaidmuo yra pateikti informaciją ir inicijuoti patikrą. Jei žinote apie įtartiną perleidimą, apie tai verta pranešti raštu, nurodant konkrečius faktus. Ar sandoris bus ginčijamas ir kokiu rezultatu, sprendžia teismas – iš anksto to prognozuoti negalima, tačiau sėkmingai nuginčytas sandoris grąžina turtą į bendrą masę ir pagerina visų kreditorių padėtį.
Kreditoriai dažnai mano, kad bankroto byloje nieko nebegali padaryti – tereikia laukti. Iš tikrųjų aktyvus kreditorius, kuris laiku pareiškia reikalavimą, dalyvauja susirinkimuose ir pateikia žinomą informaciją apie skolininko turtą bei įtartinus sandorius, byloje pastebimas. Tai negarantuoja rezultato, bet pasyvus laukimas negarantuoja nieko.
Kada verta patiems inicijuoti bankroto bylą skolininkui
Kreditorius turi teisę pats kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, kai šis laiku nevykdo įsipareigojimų ir yra nemokumo požymių. Prieš tai paprastai reikia laikytis įspėjimo tvarkos – raštu pranešti skolininkui apie ketinimą kreiptis ir suteikti terminą prievolei įvykdyti. Tai nėra formalumas: dalis skolininkų būtent šiame etape suranda lėšų arba pasiūlo grafiką.
Ką duoda bankroto bylos inicijavimas kreditoriui
- Sustabdomas turto išvedimas – iškėlus bylą sandorius pradeda tikrinti administratorius
- Įsijungia sandorių patikra, apimanti laikotarpį iki bylos iškėlimo
- Visi kreditoriai suvienodinami – niekas nebegali gauti apmokėjimo pirma kitų
- Atsiranda profesionalus valdymas – turtą tvarko ir parduoda administratorius
- Aiškumas – pasibaigia neapibrėžtumas dėl to, ar skola apskritai atgautina
- Kartais paskatina susitarimą dar iki bylos iškėlimo
Į ką atkreipti dėmesį
- Rezultato niekas negarantuoja – turto gali paprasčiausiai nebūti
- Reikia sąnaudų laikui, dokumentams ir teisinei pagalbai
- Trečioje eilėje atgaunama nedaug, jei prieš tai daug darbuotojų ir mokesčių
- Procesas ilgas – byla gali trukti daug ilgiau nei tikimasi
- Prarandama galimybė derėtis individualiai
- Netinka, kai skola smulki – sąnaudos gali viršyti naudą
Praktinė taisyklė: bankroto bylos inicijavimas prasmingas tada, kai skola reikšminga, skolininkas turi turto ar įtartinų sandorių, o įprastas išieškojimas jau išbandytas ir nedavė rezultato. Jei išieškojimo veiksmų dar nesiėmėte, pirmiausia verta pereiti įprastą kelią – pretenzija, teismo įsakymas, antstolis. Šią seką aprašome atskirai, įraše apie skolų išieškojimą iš įmonės.
Administratoriaus veiksmų kontrolė ir kreditorių komitetas
Nemokumo administratorius veikia visų kreditorių interesais, o ne vieno iš jų. Jis valdo skolininko turtą, jį parduoda, tikrina sandorius ir atsiskaito kreditoriams. Kreditoriai savo ruožtu turi teisę susipažinti su jo ataskaitomis, gauti informaciją apie bylos eigą ir teikti klausimus.
Kai kreditorių daug, praktiškesnis darbo būdas yra kreditorių komitetas – siauresnės sudėties organas, kuriam susirinkimas perduoda dalį klausimų. Komitetas susirenka dažniau, greičiau reaguoja į turto pardavimo klausimus ir palaiko nuolatinį ryšį su administratoriumi. Smulkiam kreditoriui patekimas į komitetą dažnai yra realesnis būdas turėti įtakos nei balsavimas susirinkime.
Jei kreditorius mano, kad administratorius veikia netinkamai – vilkina, parduoda turtą nepagrįstai pigiai ar neteikia informacijos – jo veiksmai gali būti skundžiami nustatyta tvarka. Tokie skundai vertinami individualiai ir reikalauja konkrečių faktų, o ne bendro nepasitenkinimo proceso eiga.
Kreditoriaus veiksmų seka nuo pirmos žinios
Ką kreditorius daro nuo pirmos žinios iki bylos pabaigos
- 1Patikrinti skolininko statusą ir bylos duomenis Tą pačią dienąRegistre ir viešai skelbiamoje informacijoje pasitikrinamas teisinis statusas, bylos iškėlimo data, paskirtas administratorius ir reikalavimų pareiškimo terminas.
- 2Surinkti dokumentus 2–5 dienosSutartys, sąskaitos, aktai, suderinimo aktai, teismo sprendimai, vykdomieji dokumentai ir susirašinėjimas. Sudaroma skolos suvestinė pagal laikotarpius.
- 3Apskaičiuoti reikalavimo sumą 1–2 dienosAtskirai pagrindinė skola, delspinigiai ir palūkanos, nurodant skaičiavimo pagrindą. Įvertinama, ar dalis skolos nėra pasenusi.
- 4Pareikšti kreditorinį reikalavimą Iki termino pabaigosReikalavimas su priedais teikiamas administratoriui per teismo nustatytą terminą. Išsaugomas pateikimo įrodymas.
- 5Reaguoti į patikslinimų prašymus Per nurodytą terminąAdministratoriui paprašius, nedelsiant pateikiami papildomi dokumentai ar paaiškinimai. Nuo to priklauso, ar reikalavimas bus tvirtinamas visa apimtimi.
- 6Dalyvauti kreditorių susirinkime Pagal pranešimusSusipažįstama su darbotvarke, administratoriaus ataskaita ir turto pardavimo tvarka. Prireikus derinama pozicija su kitais kreditoriais.
- 7Pateikti žinomą informaciją apie turtą ir sandorius Bet kuriuo metuJei žinote apie skolininko turtą, debitorius ar įtartinus perleidimus – tai pateikiama raštu su konkrečiais faktais.
- 8Sekti bylos eigą iki pabaigos Iki bylos pabaigosStebimos ataskaitos ir lėšų paskirstymas. Baigus bylą, nepatenkinta reikalavimo dalis apskaitoje vertinama pagal galiojančias taisykles.
Dažniausios kreditorių klaidos
| Klaida | Kuo baigiasi | Kaip išvengti |
|---|---|---|
| Laukiama pranešimo iš administratoriaus | Praleidžiamas reikalavimo pareiškimo terminas | Pasitikrinti partnerių statusą registre patiems |
| Reikalavimas pareiškiamas be dokumentų | Netvirtinamas arba tvirtinamas iš dalies | Pridėti sutartis, sąskaitas ir aktus |
| Delspinigiai skaičiuojami nepagrįstai | Ši dalis netvirtinama | Pateikti aiškų skaičiavimą su pagrindu |
| Toliau tęsiamas išieškojimas per antstolį | Veiksmai vis tiek stabdomi | Perkelti veiksmus į bankroto bylą |
| Priimamas apmokėjimas iš skolininko atskirai | Mokėjimas gali būti ginčijamas | Nuo bylos iškėlimo atsiskaitymai vyksta byloje |
| Nedalyvaujama susirinkimuose | Prarandama informacija ir įtaka | Dalyvauti bent nuotoliu arba raštu |
| Nutylima informacija apie įtartinus sandorius | Turtas lieka neatgautas | Pateikti faktus administratoriui raštu |
| Tikimasi atgauti visą sumą | Nusivylimas ir netikslūs verslo sprendimai | Iš anksto blaiviai įvertinti eilę ir turtą |
Ko realiai tikėtis: blaivus vertinimas
Sąžiningiausias atsakymas kreditoriui yra toks: bankroto byloje atgaunama tiek, kiek yra turto, ir tik pagal eilę. Jokia strategija nepadidina turto masės, jei jos nėra. Realiai kreditoriaus padėtį pagerinti gali tik trys dalykai – laiku ir tvarkingai pareikštas reikalavimas, užtikrinimo priemonė, sutarta dar sudarant sutartį, ir sėkmingai nuginčyti sandoriai, grąžinę turtą į bendrą masę.
Todėl praktiškiausias požiūris yra proporcingas: reikalavimą pareikškite visada – tai kainuoja nedaug ir išsaugo teises visam bylos laikotarpiui. Toliau į bylą investuokite tiek laiko, kiek pateisina suma ir realios perspektyvos. Jei skolininkas neturėjo turto, o Jūsų reikalavimas trečioje eilėje ir nedidelis, protingiau sutelkti dėmesį į tai, kad panaši situacija nepasikartotų su kitais partneriais.
Kiekviena bankroto byla yra pamoka apie riziką. Praktiškos išvados paprastai tos pačios: tikrinti partnerių finansinę būklę prieš sudarant dideles sutartis, sutarti dėl avanso arba dalinio išankstinio apmokėjimo, reikšmingiems sandoriams naudoti užtikrinimo priemones ir reaguoti į vėlavimus iš karto, o ne po pusmečio. Ankstyva reakcija yra vienintelis dalykas, kurį kreditorius kontroliuoja visiškai.
Nuo ko pradėti
Jei ką tik sužinojote apie skolininko bankrotą, pirmiausia išsiaiškinkite du dalykus: kada iškelta byla ir kada baigiasi reikalavimų pareiškimo terminas. Toliau surinkite dokumentus ir pareikškite reikalavimą – net jei suma dar tikslinama. Visa kita, įskaitant dalyvavimą susirinkimuose ir informacijos apie sandorius teikimą, vyksta jau po to.
MB „Vikagna“ vadovė Agota Rinkevičiūtė yra teisininkė ir nemokumo administratorė, turinti 10 metų patirties su bankroto bylomis (nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-JA0371). Konsultuojame ir kreditorius, ir skolininkus, dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje, o pirminė konsultacija yra nemokama. Konsultacijos metu peržiūrime dokumentus ir pasakome, kokios realios galimybės yra Jūsų atveju – be pažadų dėl rezultato, kurio šioje srityje niekas garantuoti negali.
Turite klausimų dėl kreditorinio reikalavimo ar skolininko bankroto bylos? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną.