Įmonės vadovas atsako asmeniškai už pareigų, kurias jam nustato įstatymai, vykdymą: sąžiningą ir rūpestingą veikimą bendrovės interesais, apskaitos organizavimą, ataskaitų teikimą ir reagavimą į nemokumą laiku. Atsakomybė kyla ne už bet kokį nuostolį, o už pažeidimą, dėl kurio įmonei ar kreditoriams padaryta žala.
Trumpai apie paslaugą
Kodėl vadovo atsakomybė yra asmeninė
Ribotos atsakomybės principas veikia dalyviams: akcininkas ar MB narys už bendrovės prievoles savo turtu neatsako. Vadovui šis principas netaikomas taip pat. Vadovas nėra bendrovės savininkas – jis yra jos valdymo organas, kuriam įstatymai nustato pareigas. Kai pareigos pažeidžiamos ir dėl to atsiranda žala, atsakomybė yra asmeninė.
Tai nereiškia, kad vadovas atsako už kiekvieną nesėkmę. Verslas yra rizikinga veikla, o nuostolis savaime nėra pažeidimo įrodymas. Skirtumas tarp „nepasisekė“ ir „pažeidė pareigas“ yra esminis, ir būtent apie jį yra didžioji dalis ginčų. Šiame įraše aptariame, kur ta riba eina praktikoje.
Antras svarbus dalykas – atsakomybė yra susieta su laikotarpiu, kurį asmuo ėjo pareigas, o ne su tuo, kas registre nurodytas šiandien. Todėl vadovo pasikeitimas savaime nieko neuždaro: kiekvienas atsako už savo kadenciją. Pačią vadovo keitimo eigą – sprendimus, sutartis, perdavimo aktą ir registro duomenis – aprašėme atskirame įraše apie tai, kaip pakeisti įmonės vadovą, todėl čia jos nekartojame.
Šis įrašas yra bendro pobūdžio informacija apie vadovo pareigas ir galimą atsakomybę. Tai nėra individuali teisinė konsultacija ir juo negalima remtis vertinant konkrečią situaciją: atsakomybės klausimas visada sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, dokumentus, bendrovės būklę ir tuo metu galiojančią teisės aktų redakciją bei teismų praktiką.
Fiduciarinės pareigos: ką jos reiškia kasdien
Teisinėje kalboje vadovo pareigos vadinamos fiduciarinėmis. Žodis nusakomas paprastai: vadovui patikėtas svetimas turtas ir svetimi interesai, todėl jis privalo elgtis taip, kaip elgtųsi rūpestingas žmogus su savo reikalais, tik dar atsargiau. Iš šios idėjos kyla kelios konkrečios pareigos.
- Vengti interesų konflikto
- Neperimti bendrovės galimybių
- Atskleisti sąsajas
- Rinkti informaciją prieš sprendžiant
- Vertinti alternatyvas
- Fiksuoti pagrindimą
- Klientų duomenys
- Kainodara
- Technologiniai sprendimai
- Įstatų ribos
- Sandorių tvirtinimo tvarka
- Prievolių terminai
- Vienoda informacija
- Skaidrūs sandoriai
- Protokoluoti sprendimai
- Stebėti nuosavą kapitalą
- Nedidinti skolų be pagrindo
- Nedelsti su sprendimu
Praktinė šių pareigų reikšmė ta, kad jos galioja nuolat, o ne tik priimant stambius sprendimus. Vadovas, kuris nežino savo įmonės finansinės būklės, jau nevykdo rūpestingumo pareigos, net jei nė vieno neteisėto sandorio nesudarė.
Kada klaida nėra pažeidimas
Šis skyrius svarbus kiekvienam vadovui, nes jis paaiškina, kodėl nesėkmingas sprendimas savaime nereiškia atsakomybės. Vadovas privalo priimti sprendimus rizikos sąlygomis – jei kiekvienas nuostolis reikštų atsakomybę, niekas nesutiktų vadovauti.
Vertinamas ne sprendimo rezultatas, o jo priėmimo procesas. Jei vadovas rinko informaciją, vertino alternatyvas, konsultavosi, kur reikėjo, laikėsi tvirtinimo tvarkos ir veikė bendrovės interesais, o rezultatas vis tiek buvo blogas – tai verslo rizika. Jei sprendimas priimtas be jokios analizės, prieštaraujant akivaizdiems duomenims arba savo interesais, vertinimas kitoks.
| Situacija | Kaip paprastai vertinama | Kas lemia vertinimą |
|---|---|---|
| Investicija į naują kryptį, kuri nepasiteisino | Verslo rizika | Ar buvo analizė, skaičiavimai ir sprendimo pagrindimas |
| Sandoris su nemokiu partneriu | Priklauso nuo aplinkybių | Ar buvo tikrintas partnerio patikimumas |
| Kainos nuolaida stambiam klientui | Verslo sprendimas | Ar yra komercinis pagrindimas ir sprendimo pėdsakas |
| Turto pardavimas žemiau rinkos kainos susijusiam asmeniui | Vertinama griežtai | Interesų konfliktas ir kainos pagrįstumas |
| Atsiskaitymas su vienu kreditoriumi esant nemokumui | Vertinama griežtai | Ar buvo laikomasi atsiskaitymų eiliškumo |
| Deklaracijų nepateikimas | Pareigos pažeidimas | Tai ne verslo sprendimas, o prievolė |
| Apskaitos neorganizavimas | Pareigos pažeidimas | Pareiga tiesiogiai nustatyta įstatyme |
Iš šios lentelės kyla praktinė išvada: sprendimo pėdsakas yra apsauga. Trumpas raštas, kuriame užfiksuota, kokiais duomenimis remtasi ir kodėl pasirinktas variantas, po dvejų metų yra kur kas svaresnis už bandymą prisiminti aplinkybes. Tai nėra biurokratija – tai vienintelis būdas parodyti, kad sprendimas buvo priimtas rūpestingai.
Civilinė atsakomybė ir kada ji kyla
Civilinė atsakomybė reiškia pareigą atlyginti žalą. Ji kyla ne automatiškai, o tik esant visoms sąlygoms kartu. Jei bent vienos nėra, atsakomybė nekyla – tai svarbu žinoti abiem pusėms.
| Sąlyga | Ką ji reiškia | Ką tai reiškia praktikoje |
|---|---|---|
| Neteisėti veiksmai | Pareigų, nustatytų įstatyme, įstatuose ar sutartyje, pažeidimas | Turi būti nurodyta konkreti pažeista pareiga, o ne bendras nepasitenkinimas |
| Žala | Realiai patirtas turtinis praradimas | Žala turi būti apskaičiuota, o ne preziumuojama |
| Priežastinis ryšys | Žala turi kilti būtent iš to veiksmo ar neveikimo | Dažniausiai ginčijama sąlyga, ypač kai buvo ir kitų priežasčių |
| Kaltė | Tyčia arba neatsargumas | Vertinama pagal tai, kaip elgtųsi rūpestingas vadovas panašiomis aplinkybėmis |
Reikalavimą vadovui paprastai reiškia pati bendrovė – dažniausiai pasikeitus savininkams arba vadovybei. Bankroto byloje tokį reikalavimą gali reikšti administratorius bendrovės vardu. Atskirais atvejais reikalavimą gali reikšti ir kreditorius, jei jam padaryta žala tiesiogiai. Kiekvienu atveju įrodinėjimo našta tenka reikalavimą reiškiančiai pusei, o ne vadovui – bet praktikoje tvarkingi dokumentai vadovui padeda kur kas labiau nei ši taisyklė.
Bylose, kuriose dalyvavau, lemiamas dalykas beveik niekada nebuvo teisės aiškinimas. Lemdavo dokumentai: ar buvo protokolas, ar buvo perdavimo aktas, ar matyti, kada vadovas sužinojo apie finansinę būklę. Vadovas, kuris kas ketvirtį pasižiūrėdavo į balansą ir tai užfiksuodavo, būdavo visai kitoje pozicijoje nei tas, kuris apie problemas sužinojo iš antstolio.
Atsakomybė už apskaitą net perdavus ją buhalteriui
Tai dažniausiai klaidingai suprantama sritis. Pagal įstatymus už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų sudarymą atsako įmonės vadovas. Sutartis su apskaitos paslaugų teikėju šios pareigos nenuima – ji tik paskirsto, kas ką faktiškai atlieka.
Praktiškai tai atrodo taip. Jei buhalteris laiku nepateikė deklaracijos, prievolė lieka įmonei, o klausimai adresuojami vadovui; su buhalteriu vadovas gali aiškintis atskirai pagal paslaugų sutartį. Jei vadovas nepateikė buhalteriui dokumentų, apskaita objektyviai negali būti teisinga, ir tai jau paties vadovo neveikimas. Būtent todėl paslaugų sutartyje verta aiškiai nustatyti dokumentų pateikimo ir apdorojimo terminus – tai vienintelis būdas atsakomybę padaryti apibrėžtą.
| Klausimas | Kas atsako | Kaip apsisaugoti |
|---|---|---|
| Apskaitos organizavimas įmonėje | Vadovas | Sudaryti rašytinę sutartį ir nustatyti tvarką |
| Apskaitos tvarkymas ir įrašai | Apskaitą tvarkantis asmuo pagal sutartį | Aiškiai apibrėžti apimtį sutartyje |
| Dokumentų pateikimas laiku | Vadovas | Perduoti su patvirtinimu, laikytis termino |
| Deklaracijų pateikimas | Įmonė; klausimai adresuojami vadovui | Stebėti pateikimo faktą, o ne tik pavesti |
| Metinių ataskaitų sudarymas ir pateikimas | Vadovas | Planuoti terminus iš anksto |
| Dokumentų saugojimas | Vadovas | Užtikrinti saugojimo tvarką ir prieigą |
| Apskaitos būklė perimant įmonę | To laikotarpio vadovas | Fiksuoti būklę perdavimo akte |
Atskirai verta pasakyti apie apleistą apskaitą. Kai trūksta laikotarpių, nepateiktos ataskaitos ar dingę dokumentai, tai nėra vien techninė problema: netvarkinga apskaita apsunkina bendrovės būklės vertinimą ir nemokumo atveju vertinama nepalankiai. Ką daryti tokioje situacijoje, aprašėme įraše apie apleistą buhalterinę apskaitą, o nuolatinį tvarkymą galima perduoti kaip apskaitos paslaugą.
Apskaitos perdavimas specialistams yra teisingas sprendimas, tačiau jis nekeičia to, kas atsako už organizavimą. Praktiškiausia vadovo apsauga yra trys įpročiai: perduoti dokumentus laiku ir su patvirtinimu, bent kartą per ketvirtį peržiūrėti ataskaitas ir reikalauti, kad apie kiekvieną trūkstamą dokumentą būtų pranešta raštu.
Pareiga reaguoti į nemokumą ir atsakomybė už delsimą
Tai jautriausia vadovo atsakomybės sritis. Įstatymai nustato vadovui pareigą, pastebėjus nemokumo požymius, nedelsiant informuoti dalyvius ir imtis veiksmų – siūlyti mokumo atkūrimo priemones, inicijuoti restruktūrizavimą arba kreiptis dėl bankroto bylos. Delsimas yra savarankiškas pažeidimas.
Logika tokia: kol įmonė nemoki, bet toliau veikia, jos skolos auga. Nauji tiekėjai teikia prekes, kurių niekada neapmokės, darbuotojai dirba už atlyginimą, kurio negaus, o esamų kreditorių galimybės atgauti lėšas mažėja. Žala, kilusi dėl to, kad kreipimasis buvo pavėluotas, ir yra tai, dėl ko vadovui gali kilti atsakomybė.
Požymiai, į kuriuos vadovas privalo reaguoti
- Pradelsti įsipareigojimai viršija reikšmingą turto dalį ir padėtis negerėja kelis mėnesius
- Nuosavas kapitalas tapo neigiamas arba nukrito žemiau įstatyme nustatytos ribos
- Vėluojama mokėti atlyginimus arba mokesčius kelis mėnesius iš eilės
- Prasidėję išieškojimai, areštuotos sąskaitos, antstolių patvarkymai
- Naujos skolos imamos senoms dengti, o ne veiklai finansuoti
- Tiekėjai pereina prie išankstinio apmokėjimo arba nutraukia sutartis
- Bankas atsisako pratęsti finansavimą arba reikalauja papildomo užtikrinimo
- Atsiskaitoma tik su tais kreditoriais, kurie labiausiai spaudžia
Praktinis patarimas paprastas: kai bent trys šie požymiai sutampa, klausimą reikia kelti raštu – parengti finansinės būklės vertinimą ir pateikti jį dalyviams. Net jei sprendimas bus tęsti veiklą, faktas, kad vadovas problemą identifikavo ir apie ją informavo, yra svarbi aplinkybė vertinant jo elgesį. Kokie keliai galimi toliau, palyginome įraše apie restruktūrizavimą ar bankrotą.
Praktikoje beveik nepasitaiko atvejų, kai laukimas pagerintų vadovo padėtį. Kuo ilgiau nemoki įmonė veikia, tuo didesnė kreditorių žala ir tuo sunkiau paaiškinti, kodėl veiksmų nesiimta anksčiau. Jei matote nemokumo požymius, situaciją verta įvertinti su specialistu, o ne laukti, kol ji išsispręs savaime.
Atsakomybė už mokesčius ir „Sodros“ įmokas
Mokestinės prievolės yra įmonės, o ne vadovo asmeninės prievolės – tai atskaitos taškas. Vadovas netampa mokesčių mokėtoju vien dėl to, kad vadovauja. Tačiau yra atvejų, kai mokestinė skola gali virsti vadovo atsakomybe.
Pirmas atvejis – kai skola atsirado dėl vadovo pareigų pažeidimo ir dėl to padaryta žala. Tipinė situacija: įmonė turėjo lėšų, bet vadovas jomis atsiskaitė su pasirinktais kreditoriais, ignoruodamas mokestines prievoles, arba tęsė veiklą žinodamas, kad įmokos niekada nebus sumokėtos. Antras atvejis – kai deklaracijos apskritai nebuvo teikiamos ar buvo teikiamos žinomai neteisingos. Trečias – kai nemokumo byloje nustatoma, kad vadovas veikė nesąžiningai.
| Situacija | Ar tai savaime vadovo atsakomybė | Nuo ko priklauso |
|---|---|---|
| Įmonė turi mokestinę skolą dėl sunkios finansinės būklės | Ne | Ar buvo laiku reaguota į nemokumą |
| Deklaracijos nepateiktos ilgą laiką | Vertinama kaip pareigos pažeidimas | Trukmė, priežastys, ar buvo bandoma tvarkyti |
| Darbuotojams mokama, o įmokos nedeklaruojamos | Vertinama griežtai | Sąmoningumas ir trukmė |
| Atsiskaityta su pasirinktais kreditoriais esant nemokumui | Gali kilti | Ar pažeistas atsiskaitymų eiliškumas |
| Apskaita apleista, prievolių dydis neaiškus | Netiesiogiai didina riziką | Ar vadovas ėmėsi tvarkyti |
| Vadovas laidavo už įmonės prievolę asmeniškai | Taip, bet pagal laidavimą | Laidavimo sutarties sąlygos |
Atskira tema – asmeniniai laidavimai. Jie nėra vadovo atsakomybė teisine prasme, bet praktikoje būtent jie dažniausiai paliečia vadovo turtą. Laidavimas galioja tol, kol kreditorius sutinka jį pakeisti, todėl pasitraukimas iš pareigų jo nepanaikina. Keičiantis vadovui šį klausimą būtina spręsti atskirai.
Subsidiari atsakomybė bankroto byloje
Subsidiari atsakomybė reiškia papildomą atsakomybę: kai bendrovės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, tam tikrais atvejais likusią dalį gali tekti padengti kitam asmeniui. Bankroto bylose šis klausimas keliamas vadovui, o kartais ir dalyviams, jei nustatoma, kad įmonė tapo nemoki dėl jų veiksmų.
Svarbu suprasti, kad tai nėra automatinė pasekmė. Bankrotas savaime subsidiarios atsakomybės nesukelia – ji siejama su nustatytais pažeidimais. Praktikoje dažniausiai vertinamos kelios aplinkybės: ar laiku kreiptasi dėl nemokumo, ar tvarkinga apskaita, ar perduoti dokumentai administratoriui, ar nebuvo turto perleidimų artėjant nemokumui ir ar buvo laikomasi atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo.
| Vertinama aplinkybė | Kodėl ji svarbi | Ką daryti vadovui |
|---|---|---|
| Kreipimosi dėl nemokumo laikas | Rodo, ar žala kreditoriams didėjo dėl delsimo | Fiksuoti, kada ir kaip būklė buvo vertinta |
| Apskaitos būklė | Netvarkinga apskaita apsunkina reikalavimų vertinimą | Tvarkyti apskaitą net sunkiu laikotarpiu |
| Dokumentų perdavimas administratoriui | Neperdavimas vertinamas ypač nepalankiai | Perduoti pagal aktą, fiksuoti trūkumus |
| Sandoriai artėjant nemokumui | Turto perleidimai gali būti ginčijami | Vengti neįprastų sandorių, ypač su susijusiais asmenimis |
| Atsiskaitymų eiliškumas | Pirmenybė vienam kreditoriui pažeidžia kitų teises | Laikytis nustatytos eilės nuo nemokumo momento |
| Bendradarbiavimas procese | Vertinamas vadovo elgesys byloje | Atsakyti į paklausimus, dalyvauti, teikti duomenis |
Kreditoriaus pusę šiame procese aprašėme atskirai – žr. įrašą apie kreditoriaus teises bankroto byloje. Vadovui svarbiausia žinoti, kad daugelis rizikų susikaupia dar prieš bylą, o ne jos metu.
Kada atsakomybė lieka buvusiam vadovui
Įsitikinimas „atsistatydinau, vadinasi, nebeatsakau“ yra klaidingas. Atsakomybė susieta su laikotarpiu, kurį asmuo ėjo pareigas, todėl ji nesibaigia tą dieną, kai registre atsiranda kito žmogaus pavardė.
Praktiškai tai reiškia, kad buvęs vadovas gali būti traukiamas atsakomybėn už savo kadencijos metu priimtus sprendimus, netvarkingą apskaitą, nepateiktas ataskaitas ar delsimą reaguoti į nemokumo požymius – net jei nuo pasitraukimo praėjo metai ar daugiau. Ypač dažnai tai išryškėja bankroto bylose, kur vertinamas ir laikotarpis iki paskutinio vadovo paskyrimo.
Kas padeda buvusiam vadovui
- Pasirašytas dokumentų ir turto perdavimo aktas su išlygomis
- Finansinės būklės suvestinė perdavimo dienai
- Įrodymas, kad dalyviai buvo informuoti apie finansinę būklę
- Protokolai ir sprendimai, rodantys sprendimų pagrindimą
- Įrodymai apie prieigų ir dokumentų perdavimą
- Aiški atšaukimo data, sutampanti visuose dokumentuose
Kas jo padėtį blogina
- Perdavimo nebuvo arba jis įformintas bendromis frazėmis
- Dokumentai liko pas buvusį vadovą be jokio pėdsako
- Sprendimai priimti be jokios rašytinės medžiagos
- Datos dokumentuose nesutampa tarpusavyje
- Nepranešta dalyviams apie žinomas problemas
- Registre asmuo liko nurodytas dar mėnesius po pasitraukimo
Iš to kyla praktinė išvada: pasitraukimo dokumentai yra ne formalumas, o pagrindinė buvusio vadovo apsauga. Kaip juos tvarkingai parengti – sprendimą, sutarties nutraukimą, perdavimo aktą ir registro duomenis – aprašėme įraše apie vadovo keitimą, o patį darbą galima perduoti kaip vadovo keitimo paslaugą.
Sandoriai su savimi ir susijusiais asmenimis
Sandoriai, kuriuose vadovas turi asmeninį interesą, vertinami griežčiausiai. Tai apima sandorius su pačiu vadovu, jo šeimos nariais, jo valdomomis ar kontroliuojamomis įmonėmis. Tokie sandoriai nėra draudžiami, tačiau jiems keliami papildomi reikalavimai.
Praktinė taisyklė yra trijų dalių. Pirma – atskleisti sąsają dalyviams prieš sandorį, o ne po jo. Antra – laikytis tvirtinimo tvarkos, numatytos įstatuose ar dalyvių sprendimuose, jei sandoris viršija nustatytą vertę. Trečia – užtikrinti rinkos sąlygas ir turėti tai pagrindžiančius duomenis. Kai visos trys dalys yra, sandoris paprastai nekelia klausimų. Kai nėra nė vienos, jis tampa pirmuoju punktu bet kuriame ginče.
Ypatingas atvejis – vienintelis dalyvis, kartu einantis vadovo pareigas. Jis pasirašo dokumentus dviem statusais, ir tai turi būti aiškiai matyti tekste. Nors ginčo su savimi tokiu atveju nekyla, sandoriai vertinami kreditorių atžvilgiu, ypač jei įmonė vėliau tampa nemoki. Santykius tarp savininkų ir sandorių tvirtinimo tvarką galima iš anksto sureguliuoti – kaip, aprašėme įraše apie akcininkų sutartį.
Vadovo civilinės atsakomybės draudimas
Vadovų civilinės atsakomybės draudimas yra savanoriška priemonė, kuria draudžiama vadovo atsakomybė už žalą, padarytą einant pareigas. Lietuvoje jį dažniausiai turi didesnės bendrovės, tačiau jis prieinamas ir vidutiniam verslui. Draudimo įmoką paprastai moka pati bendrovė, o apdraustasis yra vadovas.
Draudimas neatstoja rūpestingumo. Tipinė apsauga apima žalą dėl neatsargumo ir teisinės gynybos išlaidas, tačiau standartinėse sąlygose beveik visada yra išimčių: tyčiniai veiksmai, sąmoningas įstatymų pažeidimas, asmeninė nauda, baudos ir sankcijos. Todėl svarbiausia dalis yra ne polisas, o jo sąlygos.
| Klausimas | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|
| Kas apdraustas | Ar apima buvusius vadovus ir valdybos narius, ar tik esamą vadovą |
| Kokie reikalavimai padengiami | Bendrovės, dalyvių, kreditorių ar trečiųjų asmenų reikalavimai |
| Laikotarpio taisyklė | Ar draudžiamas pareigų ėjimo laikotarpis, ar reikalavimo pareiškimo metas |
| Išimtys | Tyčia, sąmoningi pažeidimai, asmeninė nauda, baudos ir sankcijos |
| Gynybos išlaidos | Ar padengiamos teisinės pagalbos išlaidos ir nuo kurio momento |
| Draudimo suma ir išskaita | Ar suma realistiška bendrovės dydžiui ir prievolių apimčiai |
| Pranešimo pareiga | Per kiek laiko privaloma pranešti apie galimą reikalavimą |
| Kas nutinka pasikeitus vadovui | Ar apsauga tęsiasi buvusiam vadovui po pasitraukimo |
Praktinė pastaba: jei polisas jau yra, keičiantis vadovui būtina atnaujinti duomenis draudimo bendrovėje. Priešingu atveju apsauga gali neveikti būtent tada, kai jos prireiks.
Kaip sumažinti riziką: praktinis sąrašas
Toliau – veiksmai, kurie realiai keičia vadovo padėtį. Nė vienas jų nėra sudėtingas, bet kartu jie sudaro skirtumą tarp „turiu dokumentus“ ir „bandau prisiminti“.
Ką daryti, kad rizika būtų valdoma
- Perskaitykite galiojančią įstatų redakciją – ribas, tvirtinimo tvarką ir Jūsų kompetenciją
- Kas ketvirtį peržiūrėkite finansines ataskaitas ir tai užfiksuokite bent trumpu raštu
- Stebėkite nuosavą kapitalą ir pradelstų įsipareigojimų dydį, o ne tik sąskaitos likutį
- Reikšmingus sprendimus fiksuokite raštu su trumpu pagrindimu ir naudotais duomenimis
- Laikykitės tvirtinimo tvarkos – stambius sandorius teikite dalyviams, jei to reikalauja įstatai
- Atskleiskite interesų konfliktus prieš sandorį ir užtikrinkite rinkos sąlygas
- Sudarykite rašytinę apskaitos paslaugų sutartį su aiškiais terminais ir atsakomybės ribomis
- Dokumentus buhalteriui perduokite su patvirtinimu apie perdavimą
- Užtikrinkite ataskaitų pateikimą laiku ir pasitikrinkite patį pateikimo faktą
- Peržiūrėkite asmeninius laidavimus ir siekite juos pakeisti, kai keičiatės pareigose
- Nemokumo požymius vertinkite raštu ir informuokite dalyvius nedelsdami
- Perimdami ar perduodami pareigas rašykite perdavimo aktą su išlygomis dėl trūkstamų dokumentų
- Neatidėliokite registro duomenų atnaujinimo, kad būklė atitiktų realią padėtį
Dokumentai, kurie apsaugo vadovą
Vadovo apsauga praktikoje susideda iš labai konkrečių popierių. Jų nedaug, bet jie turi būti sukurti laiku – atgaline data parengti dokumentai vertės neturi ir dažnai padėtį pablogina.
Šių dokumentų rengimo tvarką ir turinį detaliai aprašėme įraše apie vadovo keitimą, o metinių ataskaitų prievoles – įraše apie metines finansines ataskaitas. Čia svarbiausia mintis viena: dokumentas, sukurtas tinkamu laiku, yra pigiausia teisinė apsauga, kokią vadovas gali turėti.
Dažniausios klaidos
| Klaida | Kuo tai gresia | Kaip pasielgti kitaip |
|---|---|---|
| Sutikti eiti vadovo pareigas nepatikrinus įmonės būklės | Prisiimama nežinoma rizika, įskaitant nemokumą | Prieš sutinkant peržiūrėti prievoles ir apskaitą |
| Manyti, kad už apskaitą atsako tik buhalteris | Netvarkinga apskaita vertinama kaip vadovo neveikimas | Sudaryti sutartį ir stebėti pateikimo faktą |
| Laukti, kol finansinė padėtis pagerės savaime | Auga kreditorių žala, didėja delsimo rizika | Vertinti būklę raštu ir informuoti dalyvius |
| Atsiskaityti su pasirinktais kreditoriais esant nemokumui | Vertinama kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas | Laikytis eiliškumo, konsultuotis anksti |
| Perleisti turtą susijusiam asmeniui esant sunkumams | Sandoriai gali būti ginčijami | Vengti tokių sandorių, ypač skubotų |
| Nepasirašyti perdavimo akto keičiantis pareigose | Neaišku, kas už kurį laikotarpį atsako | Rašyti aktą visada, net konfliktinėje situacijoje |
| Palikti save registre po faktinio pasitraukimo | Formaliai lieka atsakomybė už naujas prievoles | Nedelsiant tvarkyti registro duomenis |
| Neperduoti dokumentų administratoriui bankroto byloje | Viena nepalankiausiai vertinamų aplinkybių | Perduoti pagal aktą, fiksuoti, ko nėra |
| Priimti sprendimus be jokio rašytinio pėdsako | Sunku parodyti, kad veikta rūpestingai | Trumpas raštas prie kiekvieno reikšmingo sprendimo |
Ką daryti, kai klausimas jau iškeltas
Jei gavote pretenziją, ieškinį ar administratoriaus paklausimą, svarbiausia nedaryti dviejų dalykų: neignoruoti ir neskubėti aiškintis žodžiu be pasiruošimo. Pirmas žingsnis – surinkti dokumentus už atitinkamą laikotarpį: sprendimus, sutartis, apskaitos duomenis, susirašinėjimą su dalyviais. Antras – įvertinti, kuri iš keturių atsakomybės sąlygų ginčytina. Trečias – atsakyti raštu, laikantis nurodytų terminų.
Ką daryti gavus pretenziją ar paklausimą
- 1Nustatykite tikslų laikotarpį ir klausimo dalyką 1–2 dienosIš pretenzijos ar paklausimo išsirašykite, už kurį laikotarpį ir dėl kokių veiksmų keliamas klausimas. Dažnai paaiškėja, kad dalis laikotarpio apskritai nepatenka į Jūsų kadenciją.
- 2Surinkite to laikotarpio dokumentus 1–2 sav.Sprendimai, protokolai, sutartys, apskaitos duomenys, banko išrašai, susirašinėjimas su dalyviais ir buhalteriu. Rinkite viską, kas rodo, kaip buvo priimami sprendimai.
- 3Įvertinkite atsakomybės sąlygas Kartu su dokumentaisPeržiūrėkite, ar reikalavime nurodyta konkreti pažeista pareiga, ar žala apskaičiuota ir ar priežastinis ryšys tikrai yra. Praktikoje dažniausiai ginčytinos dvi paskutinės sąlygos.
- 4Atsakykite raštu ir laiku Pagal nurodytą terminąRašytinis, dalykiškas atsakymas per nurodytą terminą yra geresnė pozicija nei tyla ar pokalbis telefonu. Terminų praleidimas beveik visada blogina padėtį.
- 5Įvertinkite tolesnius įmonės scenarijus LygiagrečiaiJei bendrovė dar veikia, kartu sprendžiama, ar tęsti veiklą, atkurti mokumą, restruktūrizuotis ar užbaigti veiklą tvarkingai. Šis sprendimas dažnai veikia ir atsakomybės klausimą.
Jei situacija dar tik artėja – įmonė turi sunkumų, o Jūs esate vadovas – laiko dar yra ir jis vertingesnis už bet kokį vėlesnį gynybos veiksmą. Šiuo etapu galimi keli keliai: mokumo atkūrimo priemonės, restruktūrizavimas, tvarkingas likvidavimas, jei įmonė moki, arba bankroto procedūra. Ką daryti, kai skolų yra, o lėšų nebėra, aprašėme įraše apie įmonės uždarymą su skolomis.
Dar kartą pabrėžiame: šis įrašas skirtas bendram supratimui. Vadovo atsakomybės klausimai priklauso nuo konkrečių faktų, dokumentų, laiko juostos ir teismų praktikos, todėl nė vienas čia aprašytas teiginys negali būti taikomas Jūsų situacijai be individualaus įvertinimo. Jei atsakomybės klausimas jau iškeltas arba tikėtinas, kreipkitės kuo anksčiau – ankstyva pozicija beveik visada stipresnė už vėlyvą.
Turite klausimų apie įmonės vadovo atsakomybę, perdavimo dokumentus ar nemokumo požymius? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną. Dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje.