Įmonių reorganizavimas turi dvi kryptis: jungimą (prijungimas ir sujungimas) ir skaidymą (padalijimas ir išdalijimas). Šalia jų veikia atskyrimas – savarankiška procedūra, po kurios pagrindinė įmonė lieka gyva. Skirtumas paprastas: ar reorganizuojama įmonė baigia veiklą ir ar atsiranda naujas juridinis asmuo.
Trumpai apie paslaugą
Jungimas ir skaidymas: du klausimai, atsakantys viską
Terminų čia daug, o logika paprasta. Kad susigaudytumėte tarp penkių pavadinimų, pakanka atsakyti į du klausimus: ar reorganizuojama įmonė baigia veiklą ir ar atsiranda naujas juridinis asmuo. Visi kiti skirtumai – jau detalės, kylančios iš šių dviejų atsakymų.
Jungimo atveju įmonių skaičius mažėja: buvo dvi, liko viena. Skaidymo atveju – didėja: buvo viena, liko dvi ar daugiau. Atskyrimas stovi šalia abiejų, nes jame reorganizuojama įmonė niekur nedingsta – iš jos tiesiog išimama dalis turto, sutarčių ir darbuotojų. Bendra visiems keliams yra tai, kad turtas, teisės ir pareigos pereina universaliu būdu, be atskirų pirkimo ir pardavimo sandorių dėl kiekvieno daikto.
| Kelias | Ar įmonė baigia veiklą | Ar steigiamas naujas juridinis asmuo | Kiek subjektų lieka |
|---|---|---|---|
| Prijungimas | Taip – prijungiamoji | Ne | Iš dviejų lieka vienas, senasis |
| Sujungimas | Taip – visos jungiamos | Taip | Iš dviejų lieka vienas, naujas |
| Padalijimas | Taip | Taip, keli | Iš vieno atsiranda du ar daugiau naujų |
| Išdalijimas | Taip | Ne | Turtas pasiskirsto tarp jau veikiančių |
| Atskyrimas | Ne | Taip arba perima veikiantis | Buvo vienas – lieka du |
Šis skirstymas turi labai praktinę reikšmę. Nuo to, ar išlieka senasis juridinis asmuo, priklauso, ar išliks įmonės kodas, banko sąskaitos, licencijos, sutarčių numeriai ir kvalifikacinė patirtis viešuosiuose pirkimuose. Kartais būtent šis vienas kriterijus nulemia pasirinkimą – ne mokesčiai ir ne kaina. Visą procedūrą ir jos apimtį aprašėme įmonių reorganizavimo paslaugos puslapyje, o čia sutelkiame dėmesį į patį pasirinkimą.
Prijungimas ar sujungimas – dažniausiai painiojama pora
Šie du žodžiai kasdienėje kalboje vartojami kaip sinonimai, o teisiškai reiškia skirtingus dalykus. Painiava kainuoja realiai: pradėjus ne tą procedūrą, tenka iš naujo gauti leidimus arba persirašinėti sutartis. Todėl paaiškinsime kuo paprasčiau, su pavyzdžiais.
Prijungimas – viena įmonė „įsilieja“ į kitą. Prijungiamoji baigia veiklą ir yra išregistruojama, o perimančioji tęsia darbą su tuo pačiu pavadinimu, kodu ir istorija. Naujo juridinio asmens niekas nesteigia.
Sujungimas – abi (ar visos) įmonės baigia veiklą, o jų pagrindu įsteigiamas naujas juridinis asmuo su nauju kodu. Senieji subjektai išregistruojami abu, nė vienas jų netęsia veiklos.
| Kriterijus | Prijungimas | Sujungimas |
|---|---|---|
| Kas nutinka „A“ ir „B“ įmonėms | „B“ prijungiama prie „A“; „A“ dirba toliau | „A“ ir „B“ baigia veiklą, atsiranda „C“ |
| Įmonės kodas | Perimančiosios kodas nesikeičia | Naujas kodas naujam subjektui |
| Pavadinimas | Lieka perimančiosios (galima keisti atskirai) | Naujas, sutartas dalyvių |
| Banko sąskaitos | Perimančiosios sąskaitos veikia toliau | Atidaromos naujos, senosios uždaromos |
| Licencijos ir leidimai | Perimančiosios leidimai paprastai lieka | Dažnai reikia kreiptis dėl naujų |
| Kvalifikacinė patirtis pirkimuose | Kaupiasi toliau tame pačiame subjekte | Perėmimą reikia atskirai pagrįsti |
| Simbolinė pusė | Viena pusė aiškiai perima kitą | Lygiavertė partnerystė nuo nulio |
| Administravimo apimtis | Mažesnė | Didesnė – reikia įsteigti ir „apgyvendinti“ naują įmonę |
Pavyzdys apie prijungimą. Statybų bendrovė turi dukterinę įmonę, kuri kadaise buvo įsteigta vienam projektui ir dabar beveik nedirba, tačiau vis dar reikalauja apskaitos, ataskaitų ir sąskaitos aptarnavimo. Dukterinė bendrovė prijungiama prie patronuojančios: jos turtas, du likę kontraktai ir vienas darbuotojas pereina motininei įmonei, o pati bendrovė išregistruojama. Statybos licencija, kurią turi motininė įmonė, lieka nepaliesta – nes tas juridinis asmuo niekur nedingo.
Pavyzdys apie sujungimą. Du savarankiški vežėjai, kiekvienas su savo UAB ir savo klientų baze, nusprendžia dirbti kartu lygiomis dalimis. Nė vienas nenori, kad jo įmonė „ištirptų“ kito viduje, nes tai reikštų, kad vienas partneris yra šeimininkas, o kitas – atėjūnas. Todėl abi bendrovės baigia veiklą, įsteigiama nauja, kurioje kiekvienas turi po pusę akcijų. Kaina – reikės iš naujo tvarkyti licencijas, sąskaitas, kai kurias sutartis ir draudimą.
Jei po procedūros nors viena senoji įmonė turi dirbti toliau su savo kodu – tai prijungimas. Jei visos senosios pasitraukia, o jų vietoje atsiranda naujas subjektas – tai sujungimas. Žodis „susijungimas“, kurį dažniausiai vartoja verslas, teisiškai gali reikšti abu dalykus, todėl konsultacijoje visada patiksliname, kuris variantas turimas omenyje.
Kada renkamasi prijungimas, o kada sujungimas
Praktikoje įmonių sujungimas pasirenkamas rečiau, nei tikimasi. Priežastis paprasta: jis brangesnis ir ilgesnis, o verslo rezultatas dažnai toks pat kaip prijungimo. Todėl pirmiausia verta pasitikrinti, ar simbolinė lygybė tikrai svarbesnė už administravimo patogumą.
Kada tinkamesnis prijungimas
- Grupėje veikia kelios bendrovės, kurių atskira apskaita nebeturi prasmės
- Viena iš įmonių turi licenciją, leidimą ar sertifikatą, kurį brangu gauti iš naujo
- Viena įmonė turi ilgą kredito ar lizingo istoriją, kurią bankas vertina
- Reikia panaikinti „miegančią“ bendrovę, bet joje dar liko turto ar sutarčių
- Svarbu nenutraukti kvalifikacinės patirties viešuosiuose pirkimuose
- Norite kuo mažiau pranešimų klientams ir tiekėjams apie rekvizitų pokyčius
Kada verta rinktis sujungimą
- Du lygiaverčiai partneriai jungia verslus ir nė vienas neturi „perimti“ kito
- Abiejų įmonių pavadinimai nebeatitinka naujos veiklos krypties
- Abi bendrovės turi istoriją, kurios nenorima tęsti naujame etape
- Reikalinga visiškai nauja kapitalo ir valdymo struktūra, sutarta iš naujo
- Nė viena iš įmonių neturi licencijų ar sutarčių, kurias brangu perkelti
- Rinkai svarbu aiškus signalas, kad pradedamas naujas bendras verslas
Dar vienas kriterijus, apie kurį pagalvojama per vėlai – sutarčių sąlygos. Nemažai ilgalaikių sutarčių, ypač nuomos, kredito ir lizingo, numato kontrahento pasikeitimo ar kontrolės pasikeitimo sąlygas. Prijungimo atveju derinti tenka mažiau, nes viena šalis lieka ta pati. Sujungimo atveju formaliai keičiasi abi. Prieš renkantis būdą verta peržiūrėti bent penkias didžiausias sutartis ir pažiūrėti, kas jose parašyta apie reorganizavimą.
Padalijimas ar išdalijimas – skaidymo dvi kryptys
Skaidymo pusėje kartojasi ta pati logika kaip jungime, tik atvirkščiai. Abiem atvejais reorganizuojama įmonė baigia veiklą, o skiriasi tik tai, kur keliauja jos turtas: į naujai steigiamas ar į jau veikiančias bendroves.
Padalijimas – įmonė baigia veiklą, o jos pagrindu įsteigiamos dvi ar daugiau naujų bendrovių. Kiekviena gauna tą turto, sutarčių, įsipareigojimų ir darbuotojų dalį, kuri jai priskirta reorganizavimo sąlygose.
Išdalijimas – įmonė taip pat baigia veiklą, bet naujų bendrovių niekas nesteigia. Turtas ir įsipareigojimai išdalijami tarp jau egzistuojančių juridinių asmenų.
| Kriterijus | Padalijimas | Išdalijimas |
|---|---|---|
| Kur keliauja turtas | Į naujai steigiamas bendroves | Į jau veikiančias bendroves |
| Ar steigiami nauji subjektai | Taip, du ar daugiau | Ne |
| Tipinė situacija | Vienoje įmonėje sutelktos dvi savarankiškos veiklos | Grupė, kurioje jau veikia specializuotos įmonės |
| Dalyvių padėtis | Gauna naujų bendrovių dalis pagal sąlygose nustatytą santykį | Gauna esamų bendrovių dalis arba jų dalys perskaičiuojamos |
| Sudėtingiausia dalis | Nuo nulio sukurti dvi veikiančias struktūras | Suderinti perėmimą su esamų bendrovių dalyviais |
| Kada dažniausiai renkamasi | Partneriams išsiskiriant, atskiriant dvi verslo kryptis | Tvarkant grupės struktūrą, kai „senoji“ bendrovė nebereikalinga |
Pavyzdys apie padalijimą. Vienoje UAB per dvidešimt metų susikaupė du visiškai skirtingi verslai: gamybos cechas ir keli nuomojami sandėliai. Du broliai, valdantys bendrovę po lygiai, nusprendžia toliau eiti atskirai – vienas nori gamybos, kitas nekilnojamojo turto. Bendrovė padalijama į dvi naujas: į vieną pereina cechas, įranga, gamybos darbuotojai ir tiekimo sutartys, į kitą – pastatai, nuomos sutartys ir su jais susijusi paskola. Ginčo dėl akcijų kainos nekyla, nes niekas nieko neišperka.
Pavyzdys apie išdalijimą. Grupėje jau veikia atskira transporto bendrovė, atskira prekybos bendrovė ir bendrovė, valdanti pastatus. Šalia jų tebėra „senoji“ įmonė, nuo kurios viskas prasidėjo ir kurioje liko dalis vilkikų, dalis prekių atsargų ir vienas sandėlis. Ji išdalijama: vilkikai keliauja į transporto įmonę, atsargos – į prekybos, sandėlis – į nekilnojamojo turto bendrovę. Naujų juridinių asmenų nekuriama, o senoji įmonė išregistruojama.
Padalijimo ir išdalijimo atveju viską lemia sąrašai: kuris turtas, kuri sutartis, kuris įsipareigojimas ir kuris darbuotojas kam atitenka. Frazė „ir kitas su veikla susijęs turtas“ vėliau nieko neišsprendžia. Jei ruošiatės skaidymui, sąrašus verta pradėti rinkti dar prieš pirmą konsultaciją – tai sutrumpina dokumentų rengimą kelioms dienoms.
Atskyrimas: kai įmonė lieka gyva
Atskyrimas dažnai minimas kartu su reorganizavimu, tačiau tai savarankiška procedūra su vienu esminiu skirtumu: įmonė, iš kurios atskiriama dalis, veiklos nebaigia. Ji lieka su tuo pačiu kodu, tuo pačiu pavadinimu ir ta pačia istorija, tik jai priklausančio turto ir įsipareigojimų sumažėja tiek, kiek buvo atskirta.
Būtent todėl atskyrimas praktikoje yra lanksčiausias sprendimas. Jis leidžia išgryninti vieną verslo padalinį nenutraukiant pagrindinės veiklos, neinformuojant visų klientų apie rekvizitų pokyčius ir neperrašinėjant visos sutarčių bazės. Klientams ir bankui pagrindinė įmonė atrodo lygiai taip pat, kaip atrodė.
- Kodas nesikeičia
- Veikla nenutrūksta
- Perduodama tik dalis
- Senasis kodas dingsta
- Kuriami nauji subjektai
- Perduodama viskas
- Reikia kitos šalies sutikimų
- Pajamos ir apmokestinimas iš karto
- Nėra universalaus perėmimo
Dažniausios situacijos, kai renkamasi būtent atskyrimas, yra keturios: nekilnojamasis turtas perkeliamas į atskirą bendrovę, kad jam nekiltų rizika iš operacinės veiklos; padalinys ruošiamas pardavimui, nes pirkėjas nori tik jo; į konkretų projektą įleidžiamas investuotojas, kuriam nereikia visos įmonės; arba prekės ženklas ir intelektinė nuosavybė atskiriami nuo kasdienės veiklos. Visais atvejais procedūriškai taikomos tos pačios taisyklės kaip reorganizavimui – rengiamos sąlygos, jos viešinamos, informuojami kreditoriai.
Kuris būdas kada tinka – lentelė pagal tikslą
Ši lentelė sudaryta atvirkščiai nei įprasta: pirmiausia ieškokite savo tikslo, o ne būdo pavadinimo. Praktikoje klientas beveik niekada neateina sakydamas „noriu išdalijimo“ – jis ateina su situacija.
| Jūsų tikslas | Tinkamiausias kelias | Kodėl būtent jis |
|---|---|---|
| Sumažinti grupės įmonių skaičių ir apskaitos sąnaudas | Prijungimas | Lieka veikianti bendrovė su savo kodu, licencijomis ir istorija |
| Sujungti du lygiaverčius verslus į vieną naują | Sujungimas | Nė viena pusė formaliai neperima kitos, struktūra kuriama iš naujo |
| Išskirti dvi savarankiškas verslo kryptis | Padalijimas | Kiekviena kryptis gauna savo juridinį asmenį ir savo balansą |
| Išsiskirti su partneriu nedalijant pinigų | Padalijimas | Vietoj akcijų išpirkimo padalijamas pats verslas |
| Perkelti likusį turtą į jau veikiančias grupės įmones | Išdalijimas | Nekuriami nauji subjektai, senoji bendrovė uždaroma be likvidavimo |
| Paruošti vieną padalinį pardavimui | Atskyrimas | Pagrindinė įmonė dirba toliau, parduodama tik atskirta dalis |
| Apsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo veiklos rizikos | Atskyrimas | Turtas atsiduria atskirame subjekte, veikla nenutrūksta |
| Pakeisti tik teisinę formą, pvz., MB į UAB | Pertvarkymas | Juridinis asmuo tas pats, kodas nesikeičia, procedūra paprastesnė |
| Pakeisti savininką | Dalyvių keitimas | Įmonės struktūros keisti nereikia, keičiasi tik dalyvių sąrašas |
| Užbaigti nereikalingos įmonės veiklą | Likvidavimas | Nėra kam perduoti turto, todėl reorganizavimas neturi prasmės |
Atkreipkite dėmesį į tris paskutines eilutes. Maždaug kas trečias klausimas apie įmonių reorganizavimą praktikoje baigiasi tuo, kad kliento tikslui pakanka paprastesnės ir pigesnės procedūros. Reorganizavimas yra sunkiasvorė priemonė – jos verta imtis tada, kai reikia keisti pačių juridinių asmenų skaičių ar sudėtį, o ne tada, kai užtenka pakeisti duomenis registre.

Klausimas, kurį užduodu pirmą, skamba nuobodžiai: kas turi likti po procedūros ir kokiu kodu. Kai klientas į jį atsako, būdas dažniausiai išsirenka pats. Painiava prasideda tada, kai pradedama nuo pavadinimo – žmonės ateina prašydami „susijungimo“, o realiai jiems reikia arba prijungimo, arba visai kitos procedūros.
Kuo reorganizavimas skiriasi nuo verslo pardavimo
Tas pats verslo tikslas – perduoti veiklą kitam – gali būti pasiektas trimis skirtingais keliais: parduodant akcijas, parduodant turtą arba reorganizuojant. Jie nėra pakeičiami vienas kitu, nes skiriasi tuo, kas pereina, kam tenka atsakomybė ir kas gauna pinigus.
| Kriterijus | Reorganizavimas | Akcijų pardavimas | Turto (verslo dalies) pardavimas |
|---|---|---|---|
| Kas keičiasi | Juridinių asmenų skaičius ir sudėtis | Tik savininkas, įmonė lieka ta pati | Turto priklausomybė |
| Ar reikia pirkėjo | Ne – tai vidinė struktūros procedūra | Taip | Taip |
| Kas gauna atlygį | Atlygio nėra, dalyviai gauna dalis kitame subjekte | Akcininkas, pardavęs akcijas | Pati įmonė, pardavusi turtą |
| Kaip pereina sutartys | Universaliu teisių perėmimu | Nepereina – kontrahentas nesikeičia | Kiekviena atskirai, dažnai su sutikimu |
| Kas atsitinka su skolomis | Pereina kartu, kreditoriai turi apsaugą | Lieka įmonėje, kurią įsigyja pirkėjas | Lieka pardavėjui, jei nesutarta kitaip |
| Darbo sutartys | Pereina naujam darbdaviui | Nesikeičia – darbdavys tas pats | Pereina verslo perdavimo taisyklėmis |
| Terminas | Ilgesnis dėl privalomo viešinimo | Trumpiausias | Priklauso nuo turto ir sutikimų kiekio |
Praktikoje šie keliai dažnai derinami. Tipinė seka prieš sandorį atrodo taip: pirmiausia atskyrimu išgryninamas padalinys, kurio nori pirkėjas, o paskui parduodamos naujosios bendrovės akcijos. Taip pirkėjas gauna aiškų subjektą be svetimos istorijos, o pardavėjas – paprastesnį sandorį, nes derasi dėl vienos įmonės, o ne dėl šimto turto vienetų.
Svarbu ir tai, ko reorganizavimas nedaro. Jis nėra būdas atsikratyti skolų, palikus jas vienoje pusėje, o turtą perkėlus į kitą. Kreditoriai turi teisę reikalauti prievolių įvykdymo užtikrinimo, o reorganizavime dalyvavę juridiniai asmenys už perimtus įsipareigojimus atsako įstatyme nustatyta tvarka. Jei įmonė jau nemoki, tinkamas kelias yra restruktūrizavimas arba nemokumo procesas, o ne struktūros perdėliojimas.
Reorganizavimo sąlygos – dokumentas, kurį verta perskaityti
Reorganizavimo sąlygos yra tekstas, pagal kurį po metų bus sprendžiama, kam priklauso konkretus sandėlis ir kas atsako už konkrečią skolą. Dauguma dalyvių jį pasirašo nepaskaitę – ir būtent iš to kyla vėlesni ginčai. Toliau – ką verta pasitikrinti pačiam, net jei dokumentą rengia specialistai.
- Ar aiškiai nurodyta, kas baigia veiklą, o kas ją tęsia – tai lemia kodus, sąskaitas ir licencijas
- Ar turto sąrašas konkretus – su unikaliais numeriais, valstybiniais numeriais ir inventoriniais kodais, o ne bendromis frazėmis
- Ar išvardytos sutartys, ypač nuomos, lizingo, kredito ir didžiausios klientų sutartys
- Ar aprašyti visi įsipareigojimai, įskaitant garantinius, mokestinius ir ginčijamus
- Ar nurodytas dalių ar akcijų mainų santykis ir jo pagrindimas – ne tik skaičius, bet ir kaip jis gautas
- Ar nurodytas momentas, nuo kurio ūkinės operacijos apskaitomos perimančio asmens apskaitoje
- Ar darbuotojai priskirti pavardėmis, jei procedūra yra skaidymas ar atskyrimas
- Ar pridėti nauji steigimo dokumentų projektai – įstatai, kurie galios po procedūros
- Ar aptartas įkeistas turtas ir kaip su juo elgiamasi – tai pirmas klausimas, kurį užduos bankas
Silpniausia vieta beveik visada ta pati – bendrųjų funkcijų darbuotojai ir turtas, kuriuo naudojosi visa įmonė. Buhalteris, sistemų administratorius, serverinė, bendra programinė įranga, automobilis, kuriuo važinėjo visi. Skaidymo atveju šiuos punktus reikia išspręsti sąmoningai, o ne palikti „susitarsime vėliau“.
Viešinimas: kaip apie procesą sužino kiti
Reorganizavimas nėra privatus dviejų įmonių reikalas. Parengtos sąlygos pateikiamos Juridinių asmenų registrui, o apie jas paskelbiama viešai arba raštu pranešama kiekvienam kreditoriui. Nuo šio momento skaičiuojamas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis iki sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo, per kurį su sąlygomis gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys.
Viešinimo eiga nuo sąlygų iki sprendimo
- 1Sąlygos pateikiamos registrui StartasNuo šio įrašo informacija tampa vieša. Ją mato ne tik kreditoriai, bet ir konkurentai bei verslo partneriai, todėl svarbiausiems klientams verta pranešti patiems ir anksčiau.
- 2Viešas paskelbimas arba pranešimai kreditoriams Kartu su pateikimuĮstatymas leidžia pasirinkti: arba viešas skelbimas, arba rašytinis pranešimas kiekvienam kreditoriui. Antrasis kelias tvarkingesnis, kai kreditorių nedaug ir su jais norima išlaikyti gerus santykius.
- 3Susipažinimo laikotarpis Ne mažiau kaip 30 dienųNe trumpiau kaip 30 dienų. Per šį laiką kreditoriai gali prašyti prievolių įvykdymo užtikrinimo, o dalyviai – papildomos informacijos.
- 4Kreditorių prašymų nagrinėjimas Kartu su laukimuGauti prašymai svarstomi, derinamos garantijos ar papildomi susitarimai. Šis etapas vyksta lygiagrečiai ir dažniausiai lemia, ar procesas eis sklandžiai.
- 5Sprendimo priėmimas Po terminoTik praėjus terminui dalyviai gali priimti sprendimą dėl reorganizavimo ir patvirtinti sąlygas bei naujus steigimo dokumentus.
Informacija apie planuojamą jungimą ar skaidymą pasiekia rinką anksčiau, nei procesas baigiasi. Konkurentai tai mato, o darbuotojai – dažnai sužino iš šalies. Patirtis rodo, kad geriau apie pokytį komandai ir svarbiausiems klientams pranešti patiems, prieš pateikiant sąlygas registrui, nei aiškintis vėliau.
Kreditorių apsauga ir ką daryti gavus pranešimą
Kreditorių apsauga yra priežastis, dėl kurios visa procedūra trunka dešimtis dienų. Logika tokia: skolininkas keičiasi ne pagal kreditoriaus valią, todėl įstatymas duoda kreditoriui laiko sureaguoti ir teisę pareikalauti papildomų garantijų, jei jo padėtis dėl procedūros pablogėtų.
Šį skyrių rašome dviem adresatams. Jei reorganizuojate savo įmonę, jis paaiškina, ko tikėtis iš kitos pusės. Jei gavote pranešimą apie savo skolininko reorganizavimą – tai instrukcija, ką daryti per tas 30 dienų.
| Jūsų vaidmuo | Ką patikrinti pirmiausia | Ką galima padaryti |
|---|---|---|
| Esate reorganizuojama įmonė | Kredito, lizingo ir nuomos sutarčių sąlygas dėl kontrahento pasikeitimo | Suderinti su bankais dar prieš teikiant sąlygas registrui |
| Esate tiekėjas su neapmokėtomis sąskaitomis | Kuriam subjektui pereina Jūsų reikalavimas ir kokia jo finansinė būklė | Prašyti prievolės įvykdymo užtikrinimo per susipažinimo laikotarpį |
| Esate bankas ar lizingo bendrovė | Įkeisto turto likimą ir naujojo skolininko mokumą | Reikalauti sutikimo procedūros pagal sutartį, derinti papildomas garantijas |
| Esate nuomotojas | Ar nuomos sutartis pereina ir kam | Derėtis dėl sutarties pakeitimo arba naujos sutarties su perimančiu asmeniu |
| Esate klientas su galiojančia garantija | Kas vykdys garantinius įsipareigojimus po procedūros | Prašyti rašytinio patvirtinimo dėl garantijų perėmimo |
Praktinė pastaba abiem pusėms: didžiąją dalį problemų sukelia ne kreditorių prieštaravimai, o pavėluotas kalbėjimasis. Bankas, sužinojęs apie procedūrą iš registro įrašo, elgiasi kur kas atsargiau nei bankas, su kuriuo buvo pasikalbėta savaite anksčiau. Tas pats galioja pagrindiniams tiekėjams ir nuomotojams.
Darbuotojų perkėlimas: ką pajunta komanda
Trumpas atsakymas darbuotojui: reorganizavimas savaime nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį. Verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai tęsiasi, o sutartys pereina naujam darbdaviui tomis pačiomis sąlygomis. Nesikeičia nei atlyginimas, nei pareigos, nei stažas, nei sukauptos nepanaudotos atostogos.
| Klausimas | Kaip yra praktikoje |
|---|---|
| Ar reikia pasirašyti naują darbo sutartį? | Ne, sutartis lieka ta pati – rengiamas susitarimas dėl pasikeitusio darbdavio rekvizitų |
| Ar nutrūksta stažas? | Ne, darbo stažas skaičiuojamas toliau be pertraukos |
| Kas nutinka nepanaudotoms atostogoms? | Jos pereina naujam darbdaviui kartu su sutartimi |
| Ar galima atleisti darbuotoją dėl reorganizavimo? | Pats reorganizavimas nėra atleidimo pagrindas; struktūriniai pokyčiai vertinami atskirai pagal darbo teisę |
| Kada darbuotojas turi būti informuotas? | Prieš pokytį, o ne po jo – kartu su paaiškinimu apie priežastis ir pasekmes |
| Kas nutinka skaidymo atveju? | Darbuotojas priskiriamas konkrečiam juridiniam asmeniui reorganizavimo sąlygose |
| Ar keičiasi darbo užmokestis? | Ne, sąlygų vienašališkai keisti dėl darbdavio pasikeitimo negalima |
Vienintelė vieta, kur reikia realaus sprendimo, yra bendrųjų funkcijų darbuotojai skaidymo atveju. Kai buhalteris ar sistemų administratorius dirbo visai įmonei, o po procedūros bendrovės bus dvi, jį priskirti reikia vienai. Antroji tokią funkciją turės pirkti kaip paslaugą arba samdyti iš naujo – tai reikia suplanuoti iš anksto, kartu su apskaitos klausimu.
Kiek trunka ir ko pagreitinti neįmanoma
Įprastas įmonių reorganizavimo terminas – 40–60 dienų. Ši suma nėra derybų klausimas, nes didžiąją jos dalį sudaro įstatyme numatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų viešinimo laikotarpis. Jo negalima nei sutrumpinti, nei apeiti, todėl bet koks pažadas sujungti įmones per savaitę reikštų arba procedūros pažeidimą, arba kalbą apie visai kitą paslaugą.
| Kas lemia trukmę | Kiek gali pridėti | Ką galima padaryti iš anksto |
|---|---|---|
| Privalomas viešinimo laikotarpis | Ne mažiau kaip 30 dienų | Nieko – tai fiksuota dalis |
| Duomenų surinkimas ir sąrašų sudarymas | Nuo kelių dienų iki kelių savaičių | Turto, sutarčių ir kreditorių sąrašus paruošti prieš pradedant |
| Banko ar lizingo sutikimas | Nuo savaitės iki mėnesio | Kreiptis dar prieš teikiant sąlygas registrui |
| Skaidymo sudėtingumas | Kelias savaites | Iš anksto nuspręsti, kas kam atitenka, ypač dėl bendrų funkcijų |
| Netinkama teisinė forma | Visą pertvarkymo procedūrą | Patikrinti formas iš karto – gali prireikti pirma atlikti pertvarkymą |
| Įkeitimai, areštai, teisminiai ginčai | Nenuspėjamai | Atskleisti juos pirmoje konsultacijoje, o ne viešinimo etape |
| Licencijų perėmimo klausimai | Nuo kelių savaičių | Pasitikslinti leidimų tvarką prieš renkantis būdą |
Praktinė išvada tokia: laiko sutaupoma ne procedūros metu, o prieš ją. Kai pirmą dieną turime tikslų kreditorių sąrašą, sutarčių apžvalgą ir aiškų atsakymą, kas turi likti po procedūros, viskas telpa į trumpesnį galą – arčiau keturiasdešimties dienų nei šešiasdešimties. Kai duomenys renkami pakeliui, procesas natūraliai ilgėja.
Klausimai, kuriuos verta užduoti prieš renkantis būdą
Prieš pirmą konsultaciją naudinga atsakyti sau į kelis klausimus. Jie atrodo paprasti, bet būtent jie nulemia, kuris iš penkių kelių bus siūlomas.
- Vienas sakinys apie rezultatą
- Terminas, iki kada reikia
- Kas turi likti po procedūros
- Kredito sutarčių sąlygos
- Lizingo objektai
- Areštai ir apribojimai
- Veiklos licencijos
- Sertifikatai ir atestatai
- Patirtis viešuosiuose pirkimuose
- Darbuotojų sąrašas
- Bendros funkcijos
- Vadovai po procedūros
- MB ir UAB kartu – patikrinti
- Gali prireikti pertvarkymo
- Dviejų pakopų planas
- Skolų ir turto santykis
- Vėluojantys mokėjimai
- Pradėti išieškojimai
Reorganizavimas nėra priemonė nemokumui spręsti ir jo nepaslepia. Jei bent vienoje bendrovėje kaupiasi vėluojantys mokėjimai, prasidėję išieškojimai ar neigiamas nuosavas kapitalas, pirmiausia reikia įvertinti mokumą. Tam skirtas atskiras įrašas apie tai, kaip rinktis tarp restruktūrizavimo ir bankroto.
Penki mitai apie įmonių reorganizavimą
Šiuos teiginius girdime beveik kiekvienoje konsultacijoje. Nė vienas jų nėra teisingas, o tikėjimas jais kainuoja arba papildomą mėnesį, arba visą procedūrą iš naujo.
| Mitas | Kaip yra iš tikrųjų |
|---|---|
| „Sujungiant įmones išlieka stipresnės įmonės kodas“ | Sujungimo atveju abu senieji kodai dingsta ir atsiranda naujas. Kodą išsaugo tik prijungimas |
| „Skaidant galima palikti skolas vienoje pusėje“ | Kreditoriai turi teisę reikalauti prievolių įvykdymo užtikrinimo, o atsakomybė už perimtus įsipareigojimus nustatyta įstatyme |
| „Reorganizavimas trunka savaitę, jei sumokėsime daugiau“ | Ne trumpesnis kaip 30 dienų viešinimo laikotarpis nepriklauso nuo kainos ir nėra sutrumpinamas |
| „Darbuotojus teks atleisti ir priimti iš naujo“ | Darbo santykiai tęsiasi, sutartys pereina naujam darbdaviui, stažas nenutrūksta |
| „Licencijos pereina automatiškai, kaip ir turtas“ | Priklauso nuo leidimo rūšies. Dalį leidimų tenka gauti iš naujo, todėl tai tikrinama prieš renkantis būdą |
| „MB ir UAB galima sujungti kaip yra“ | Bendra taisyklė – dalyvaujantys asmenys turi būti tos pačios teisinės formos, todėl dažnai pirma reikia pertvarkymo |
Kiek kainuoja ir nuo ko pradėti
Reorganizavimo paslauga „Vikagnoje“ kainuoja nuo 450 EUR, prie jos prisideda notaro ir registravimo mokesčiai, priklausantys nuo dalyvaujančių juridinių asmenų skaičiaus ir dokumentų apimties. Ką konkrečiai apima kiekvienas paketas – jungimo, skaidymo ir atskyrimo – aprašyta reorganizavimo paslaugos puslapyje, o visų procedūrų kainos surinktos kainoraštyje.
Pradėti verta ne nuo dokumentų, o nuo pokalbio apie tikslą. Per pirmą konsultaciją paprastai paaiškėja vienas iš trijų dalykų: arba būdas akivaizdus ir galima pradėti, arba prieš reorganizavimą reikia pertvarkyti vieną iš įmonių, arba tikslui pasiekti pakanka paprastesnės procedūros – pavyzdžiui, dalyvių keitimo ar pavadinimo keitimo.
Šis įrašas yra bendro pobūdžio informacija apie reorganizavimo būdus ir jų skirtumus. Tai nėra individuali teisinė konsultacija – konkrečios procedūros eiga, terminai ir mokestinės pasekmės priklauso nuo įmonių struktūros, sutarčių ir teisės aktų redakcijos, galiojančios proceso metu.
Turite klausimų apie įmonių sujungimą, skaidymą ar atskyrimą? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną. Dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje.