Viešoji įstaiga (VšĮ) tinka tada, kai veiklos esmė yra paslauga žmonėms – mokymai, treniruotės, gydymas, kultūros ar socialinės programos – o uždirbtų lėšų nesiruošiate pasiimti sau. VšĮ gali uždirbti ir imti mokestį už paslaugas, tačiau pelno dalininkams skirstyti negalima. Mainais atsiveria parama, projektinis finansavimas ir 1,2 % GPM.
Trumpai apie paslaugą
Trumpas testas: ar Jums tinka VšĮ
Klausimas „ar man tinka viešoji įstaiga“ dažniausiai užduodamas jau pasirinkus formą – kai kas nors pasakė, kad „ne pelno organizacijai reikia VšĮ“. Praktikoje maždaug kas trečias besikreipiantis po dešimties minučių pokalbio supranta, kad jo veiklai tinkamesnė asociacija, labdaros ir paramos fondas arba visai paprasta komercinė įmonė. Todėl prieš kalbant apie dokumentus verta atsakyti į keturis klausimus.
Keturi klausimai prieš renkantis formą
- Ar Jūsų veikla yra paslauga kitiems? Jei teikiate mokymus, treniruotes, konsultacijas, priežiūrą ar gydymą – tai VšĮ logika. Jei buriate bendraminčius, kurie kartu sprendžia bendrus reikalus, – tai asociacijos logika.
- Ar sutinkate, kad uždirbtų lėšų negalėsite pasiimti? Pelnas lieka įstaigoje visam laikui. Jei atsakymas „ne“ – VšĮ netinka, ir tai nėra kliūtis, kurią galima apeiti.
- Ar Jums reikia paramos, dotacijų ar projektinio finansavimo? Jei visos pajamos ateis iš klientų, ne pelno forma duoda mažiau, nei atima.
- Ar norite patys kontroliuoti sprendimus? VšĮ tai leidžia – dalininkų ratas siauras ir stabilus. Asociacijoje sprendimus priima visi nariai.
Jei į pirmus tris klausimus atsakėte teigiamai, viešoji įstaiga greičiausiai yra Jūsų forma, o kitas žingsnis – VšĮ steigimo paslauga, kurioje aprašyta konkreti eiga, kaina ir dokumentai. Jei suabejojote bent viename, skaitykite toliau: šiame įraše palyginame VšĮ su kitomis ne pelno formomis ir sąžiningai išvardijame atvejus, kai ši forma netinka.
Ką iš tikrųjų reiškia ne pelno statusas
Sąvoka „pelno nesiekianti organizacija“ klaidina bene labiausiai iš visų juridinių terminų. Ji nereiškia, kad įstaiga negali uždirbti, kad ji privalo dirbti nemokamai arba kad joje niekas negauna atlyginimo. Ji reiškia tik vieną dalyką: uždirbtas rezultatas nekeliauja pas savininkus.
Komercinėje bendrovėje grandinė atrodo taip: pajamos minus sąnaudos lygu pelnas, pelnas skirstomas akcininkams dividendais. Viešojoje įstaigoje grandinė nutrūksta paskutiniame žingsnyje. Pajamos gali būti, sąnaudos gali būti, teigiamas rezultatas gali būti – bet jis lieka įstaigoje ir gali būti panaudotas tik įstatuose numatytiems tikslams. Tas pats galioja ir pabaigos atveju: likviduojant įstaigą turtas dalininkams neatitenka, jis perduodamas kitam panašius tikslus turinčiam subjektui.
Šis vienas apribojimas yra mainų objektas. Už jį valstybė ir visuomenė duoda tai, ko komercinė įmonė gauti negali: teisę priimti paramą, dalyvauti konkursuose, skirtuose ne pelno subjektams, gauti gyventojų skiriamą pajamų mokesčio dalį ir naudotis mokestinėmis lengvatomis, taikomomis pelno nesiekiantiems vienetams. Sprendimas dėl formos iš esmės yra sprendimas, ar šie mainai Jums apsimoka.
Dažniausias klaidingas įsitikinimas – kad VšĮ vadovas ar darbuotojai negali gauti atlyginimo. Gali. Darbo užmokestis yra įprastos veiklos sąnaudos, o ne pelno paskirstymas. Riba brėžiama ties proporcingumu: atlygis turi atitikti realiai atliekamą darbą ir įstaigos mastą. Dirbtinai išpūsti atlyginimai susijusiems asmenims vertinami kaip paslėptas pelno paskirstymas ir tikrinami.
Ar VšĮ gali uždirbti pelną ir kur jis dedamas
Taip, gali. Viešoji įstaiga turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą: parduoti bilietus, imti mokestį už mokymus ir treniruotes, teikti mokamas konsultacijas, prekiauti leidiniais ar atributika, nuomoti turimas patalpas. Praktikoje tvariausios įstaigos būtent taip ir veikia – projektinis finansavimas dengia dalį, o mokamos paslaugos užtikrina, kad veikla nesustotų tarp konkursų.
Klausimas, kuris klientams rūpi labiausiai, skamba taip: kur tas pelnas dedamas. Atsakymas praktinis – jis lieka įstaigos sąskaitoje ir naudojamas veiklai plėsti. Žemiau – kryptys, kurioms uždirbtas rezultatas gali būti panaudotas, ir tai, kas draudžiama.
| Kur gali keliauti uždirbtos lėšos | Ar leidžiama | Praktinė pastaba |
|---|---|---|
| Darbuotojų ir vadovo atlyginimai | Taip | Įprastos veiklos sąnaudos; atlygis turi būti proporcingas darbui |
| Įranga, inventorius, patalpų remontas | Taip | Dažniausias būdas „panaudoti“ metų rezultatą |
| Naujos programos ir veiklos plėtra | Taip | Gerai atrodo ir veiklos ataskaitoje rėmėjams |
| Lėšų kaupimas ateinančių metų veiklai | Taip | Rezervas nėra pažeidimas, jei tikslas susijęs su įstatais |
| Nekilnojamojo turto įsigijimas | Taip | Turtas lieka įstaigos, ne dalininkų nuosavybė |
| Išmoka dalininkui už dalyvavimą | Ne | Draudžiama bet kokia forma – tai pelno paskirstymas |
| Turto perleidimas dalininkui lengvatinėmis sąlygomis | Ne | Vertinama kaip paslėptas pelno paskirstymas |
| Likęs turtas dalininkams užbaigus veiklą | Ne | Perduodamas panašius tikslus turinčiam subjektui |
Iš to plaukia paprasta praktinė išvada, kurią verta pasakyti sau garsiai dar prieš steigimą: viešoji įstaiga yra puiki forma, jei norite iš savo veiklos gyventi – gauti atlyginimą už darbą, kurį realiai dirbate. Ji netinka, jei norite iš savo veiklos praturtėti – sukaupti turtą, kurį vėliau parduosite ar perduosite vaikams. Antruoju atveju tinkamesnė UAB arba mažoji bendrija.

Klientams sakau tiesiai: viešojoje įstaigoje uždirbti galima, bet išsinešti – ne. Jei žmogus planuoja po dešimties metų verslą parduoti, VšĮ jam netinka, nes parduoti nėra ko – akcijų nėra, o turtas priklauso įstaigai. Tai geriau išsiaiškinti pirmą dieną, o ne dešimtaisiais metais.
VšĮ, asociacija ar labdaros ir paramos fondas
Visos trys formos yra pelno nesiekiančios, visoms nereikia įstatinio kapitalo, visos gali gauti paramą ir gyventojų skiriamą pajamų mokesčio dalį. Todėl rinktis pagal veiklos sritį beprasmiška – sporto, kultūros ar švietimo veiklą galima vykdyti bet kuria iš jų. Skirtumas slypi valdymo logikoje ir pinigų srautų kryptyje.
| Kriterijus | VšĮ (viešoji įstaiga) | Asociacija | Labdaros ir paramos fondas |
|---|---|---|---|
| Trumpai apie esmę | Teikia paslaugas visuomenei | Vienija narius bendriems interesams | Telkia lėšas ir jas dalija |
| Kas naudos gavėjas | Klientai, ugdytiniai, pacientai | Patys nariai | Tretieji asmenys, kuriems skiriama parama |
| Minimalus steigėjų skaičius | 1 | 3 | 1 |
| Dalyvių pavadinimas | Dalininkai | Nariai | Dalininkai |
| Dalyvių sudėties kaita | Reta ir kontroliuojama | Nuolatinė – nariai stoja ir išstoja | Reta ir kontroliuojama |
| Kas priima svarbiausius sprendimus | Dalininkų susirinkimas | Visuotinis narių susirinkimas | Dalininkų susirinkimas |
| Balsavimo principas | Pagal dalininko teises | Paprastai vienas narys – vienas balsas | Pagal dalininko teises |
| Kontrolės išlaikymas steigėjui | Didelis | Ribotas – narių gali atsirasti daug | Didelis |
| Tipinės pajamos | Mokamos paslaugos, parama, projektai | Nario mokesčiai, parama, projektai | Parama, aukos, investicijų pajamos |
| Ūkinė komercinė veikla | Leidžiama tikslams pasiekti | Leidžiama tikslams pasiekti | Ribojama – esmė yra dalijimas |
| Paramos gavėjo statusas | Galimas | Galimas | Galimas |
| Pelno skirstymas dalyviams | Draudžiamas | Draudžiamas | Draudžiamas |
| Steigimo kaina pas mus | 120 EUR | 120 EUR | Pagal susitarimą |
| Kam tinka labiausiai | Švietimas, sportas, kultūra, socialinės ir sveikatos paslaugos | Klubai, bendruomenės, profesinės ir verslo organizacijos | Filantropija, stipendijos, parama gydymui |
Praktinis skirtumas, kurį verta įsidėmėti: asociacijoje Jūs tarnaujate savo nariams, viešojoje įstaigoje – savo klientams. Jei sporto klube tėvai moka už vaikų treniruotes ir nedalyvauja valdyme, tai VšĮ. Jei tie patys tėvai yra klubo nariai, renka valdybą ir sprendžia, ką klubas veiks kitąmet, tai asociacija. Abu modeliai teisėti, bet valdymo kasdienybė juose visiškai skirtinga.
Jei po šio palyginimo linkstate prie narystės modelio, plačiau apie jį rašome asociacijos steigimo gide, o paslaugą galima užsakyti asociacijos steigimo puslapyje. Bendrą visų teisinių formų apžvalgą rasite įmonių steigimo skiltyje.
Dalininkai ir jų teisės
Renkantis viešąją įstaigą svarbu suprasti, ką dalininko statusas duoda ir ko neduoda. Dalininkas nėra akcininkas: jis neturi teisės į pelną, į dividendus ir į turtą pasibaigus įstaigos veiklai. Jo teisės yra valdymo, o ne turtinės.
Vienas dalykas, kurį prieš steigimą verta apgalvoti atskirai – kaip iš įstaigos išeisite. Jei įstatuose dalininko teisių perleidimo tvarka neaprašyta, pasitraukti norintis žmogus atsiduria keblioje padėtyje: jis nebedalyvauja veikloje, bet formaliai lieka dalininku ir turi balsą. Praktikoje tai vienas dažniausių klausimų, su kuriais po kelerių metų grįžta prieš tai savarankiškai steigęsi klientai.
Vienas dalininkas ar keli partneriai
Viešoji įstaiga gali būti steigiama vieno asmens – tuo ji patogesnė už asociaciją, kuriai reikia bent trijų steigėjų. Praktikoje pasirinkimas tarp vieno ir kelių dalininkų nulemia daugiau, nei atrodo steigiant.
| Konfigūracija | Kas gerai | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Vienas dalininkas | Greiti sprendimai, jokių ginčų, sprendimai priimami raštu be susirinkimų | Viskas laikosi ant vieno žmogaus – verta numatyti, kas nutiks jam pasitraukus |
| Du dalininkai po lygiai | Aiškus partnerystės jausmas, pasidalyta darbo našta | Bet koks nesutarimas blokuoja sprendimą – būtinas ginčų mechanizmas įstatuose |
| Trys ir daugiau fizinių asmenų | Platesnė kompetencija, mažesnė aklavietės rizika | Reikia aiškios susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarkos |
| Dalininkas – įmonė | Verslo parama iniciatyvai, stabilus finansavimas | Reikia įmonės organo sprendimo; svarbu išvengti interesų konflikto įspūdžio |
| Dalininkas – savivaldybė ar įstaiga | Prieiga prie viešojo finansavimo ir infrastruktūros | Griežtesni skaidrumo reikalavimai ir ilgesnės derinimo procedūros |
| Mišri sudėtis | Derinamos privačios ir institucinės galimybės | Būtina iš anksto sutarti dėl balsų svorio ir vadovo skyrimo |
Steigėjas yra tas, kas pasirašė steigimo dokumentus; šis įrašas registre lieka amžinai ir jokių valdymo teisių savaime nesuteikia. Dalininkas yra tas, kas šiuo metu turi dalininko teises. Steigiant abi sąvokos sutampa, vėliau išsiskiria. Kaip tik dėl šio išsiskyrimo įstatuose būtina aprašyti teisių perleidimo tvarką – kitaip po kelerių metų kyla ginčas, kas turi teisę balsuoti.
Paramos gavėjo statusas ir 1,2 % GPM
Paramos gavėjo statusas dažnai yra pagrindinis argumentas renkantis ne pelno formą apskritai. Jis suteikia teisę priimti paramą iš gyventojų ir įmonių bei gauti gyventojų skiriamą 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalį. Svarbu žinoti, kad statusas nėra automatinis įregistravimo padarinys – jį reikia atskirai įregistruoti, ir tai vienodai galioja VšĮ, asociacijai bei fondui.
Renkantis formą verta realiai įvertinti, kiek šis statusas duos. Gyventojų skiriama pajamų mokesčio dalis yra reikšminga tada, kai turite platų žmonių ratą, kuriems Jūsų veikla svarbi: ugdytinių tėvus, klubo lankytojus, bendruomenę, buvusius pacientus. Jei veikla siaura ir žinoma dešimčiai žmonių, ši eilutė metiniame biudžete bus simbolinė, o ne pelno formos administracinė našta liks tokia pat.
Antras dalykas, apie kurį pagalvojama per vėlai – parama iš įmonių. Verslui parama gali būti mokestiškai naudinga, todėl tai stiprus argumentas kalbantis su rėmėjais. Tačiau įmonės beveik visada prašo veiklos ataskaitos ir aiškaus paaiškinimo, kam lėšos bus panaudotos. Tvarkinga paramos apskaita nuo pirmos dienos čia yra ne biurokratija, o pardavimo įrankis.
Paramos gavėjo statusas nėra duotas amžiams. Jis prarandamas, jei parama naudojama ne pagal paskirtį arba jei laiku neteikiamos ataskaitos apie jos gavimą ir panaudojimą. Netekus statuso, nutrūksta ir gyventojų skiriamos GPM dalies srautas, o susigrąžinti jį užtrunka. Todėl paramos apskaitą nuo pradžių verta atskirti nuo komercinių pajamų – tai darome teikdami buhalterinės apskaitos paslaugą ne pelno organizacijoms.
Iš ko gyvena viešoji įstaiga
Renkantis formą naudingiausia iš anksto susidėlioti, iš kur ateis pinigai per pirmuosius trejus metus. Viešosios įstaigos privalumas prieš komercinę įmonę yra būtent šaltinių įvairovė, o didžiausia praktinė klaida – priklausomybė nuo vieno jų.
| Finansavimo šaltinis | Kada realiai pasiekiamas | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Mokamos paslaugos klientams | Nuo pirmos dienos | Stabiliausias šaltinis; leidžiama, jei tarnauja įstatuose numatytiems tikslams |
| Parama iš gyventojų | Nuo pirmos dienos | Reikia paramos gavėjo statuso; pinigais arba turtu |
| Parama iš įmonių | Nuo pirmųjų mėnesių | Rėmėjai prašo veiklos ataskaitos ir aiškaus lėšų panaudojimo plano |
| 1,2 % GPM | Nuo pirmo deklaravimo sezono | Lėšos ateina kartą per metus – biudžetą planuokite iš anksto |
| Savivaldybės programos | Nuo pirmų metų | Dažnai reikalinga veikla konkrečioje teritorijoje ir tikslų atitiktis |
| Ministerijų ir fondų konkursai | Nuo pirmų ar antrų metų | Tinkamumo kriterijai remiasi įstatuose įrašytais tikslais |
| ES programų lėšos | Paprastai nuo antrų metų | Reikia veiklos istorijos ir dažnai partnerio konsorciume |
| Ugdymo ar paslaugų krepšeliai | Gavus licenciją ar akreditaciją | Aktualu švietimo, socialinių ir sveikatos paslaugų įstaigoms |
Iš šios lentelės išplaukia praktinis patarimas dėl įstatų: veiklos tikslus formuluokite žiūrėdami į dvi ar tris konkrečias finansavimo programas, į kurias planuojate teikti paraiškas. Tikslai, kurie neatitinka konkurso tinkamumo kriterijų, reiškia, kad po pusmečio įstatus teks keisti – ir paraiškos terminas praeis anksčiau, nei tai spėsite padaryti.
Realūs veiklos pavyzdžiai
Abstrakčiai kalbėti apie „visuomenei naudingą veiklą“ nelabai padeda apsispręsti. Todėl žemiau – sritys, kuriose viešoji įstaiga yra įprasčiausias ir praktiškai geriausiai veikiantis pasirinkimas, su konkrečiais veiklos pavyzdžiais.
- Ugdymo krepšelio ir savivaldybės lėšos
- Mokestis iš tėvų kaip pagrindinės pajamos
- Dažnai reikalinga licencija ar akreditacija
- Sporto rėmimo lėšos ir savivaldybės programos
- Stabilus mėnesinis mokestis už treniruotes
- Stiprus 1,2 % GPM potencialas per tėvus
- Kultūros fondų ir programų finansavimas
- Bilietų pardavimas kaip ūkinė veikla
- Partnerystė su savivaldybių įstaigomis
- Akredituotų paslaugų sutartys su savivaldybe
- Projektinis ir ES programų finansavimas
- Dažniausiai reikalinga akreditacija
- Įprasta forma šiam sektoriui
- Sutartys dėl kompensuojamų paslaugų
- Būtina licencija veiklai
- Vietos veiklos grupių lėšos
- Savanorių pritraukimas
- Parama iš vietos gyventojų ir verslo
Ko reikia kiekvienam sektoriui
Renkantis formą verta iš karto pasitikrinti, ar planuojamai veiklai nereikia licencijos, akreditacijos ar leidimo. Tai lemia ne tik terminus, bet ir įstatų formuluotes: dalis reikalavimų tikrinama žiūrint būtent į įstatuose įrašytus veiklos tikslus. Žemiau – bendras vaizdas pagal sektorių.
| Sritis | Ko dažniausiai reikia be įregistravimo | Pagrindinis pajamų modelis |
|---|---|---|
| Neformalusis vaikų ugdymas | Registracija ir atitiktis ugdymo programų reikalavimams | Tėvų mokestis ir savivaldybės krepšelis |
| Ikimokyklinis ugdymas | Licencija ir patalpų atitiktis higienos reikalavimams | Tėvų mokestis ir savivaldybės finansavimas |
| Sporto klubas | Šakinės federacijos narystė, jei dalyvaujate varžybose | Mėnesinis treniruočių mokestis ir rėmėjai |
| Socialinės paslaugos | Akreditacija konkrečiai paslaugų rūšiai | Sutartis su savivaldybe ir projektinės lėšos |
| Sveikatos priežiūra | Įstaigos licencija ir specialistų kvalifikacija | Kompensuojamos paslaugos ir mokami vizitai |
| Kultūros renginiai | Renginio derinimas su savivaldybe pagal mastą | Bilietai, rėmėjai ir kultūros programų lėšos |
| Mokymai suaugusiesiems | Dažniausiai licencijos nereikia | Dalyvio mokestis ir įmonių užsakymai |
Jei planuojate licencijuojamą veiklą, įstatų tikslai turi būti suformuluoti taip, kad atitiktų licencijavimo reikalavimus. Tai viena iš nedaugelio situacijų, kai steigimo dokumentų tekstas tiesiogiai lemia, ar veiklą apskritai galėsite pradėti. Todėl licencijų klausimą aptariame dar prieš rengiant įstatus – detalią eigą rasite VšĮ steigimo puslapyje.
Kada VšĮ NETINKA
Sąžiningiausia šio įrašo dalis. Yra situacijų, kuriose viešoji įstaiga yra klaidingas pasirinkimas, ir jos kainuoja brangiai – ne steigimo dieną, o po dvejų ar trejų metų, kai forma pradeda trukdyti.
- Norite pasiimti uždirbtus pinigus. Pelno skirstyti negalima, o bandymai tai apeiti per išpūstus atlyginimus ar sandorius su susijusiais asmenimis baigiasi patikromis. Jei tikslas – komercinė nauda, rinkitės UAB arba mažąją bendriją;
- Planuojate pritraukti investuotoją. Akcijų nėra, todėl parduoti verslo dalies neįmanoma, o investicija negrįžta dividendais. Investuotojų kalba su viešąja įstaiga tiesiog neveikia;
- Verslą kada nors norėsite parduoti. Viešosios įstaigos parduoti negalima – nėra ko perleisti, o turtas pasibaigus veiklai atitenka ne Jums;
- Sprendimus turi priimti visi dalyvaujantieji. Jei esmė yra bendruomenė, kurioje kiekvienas turi balsą, tinkamesnė asociacija su narystės modeliu;
- Visos pajamos ateis iš klientų. Jei paramos, dotacijų ar projektinio finansavimo nesitikite, ne pelno statusas duoda mažiau, nei atima administracine našta;
- Veikla trumpalaikė ar vienkartinė. Vienam renginiui ar projektui steigti juridinį asmenį dažnai neapsimoka – prievolė teikti ataskaitas išlieka net ir tada, kai veiklos nebėra.
Verta žinoti, kad pasirinkimas nėra visiškai negrįžtamas: prireikus viešąją įstaigą galima pertvarkyti į kitą teisinę formą, o nebevykdant veiklos – likviduoti. Vis dėlto abi procedūros kainuoja daugiau laiko ir pinigų nei laiku priimtas teisingas sprendimas.
Privalumai ir trūkumai sprendimo etape
Sutrauksime tai, kas svarbu būtent renkantis formą, o ne jau veikiant:
Privalumai
- Galima steigti vienam – skirtingai nei asociacijai, trijų steigėjų nereikia
- Kontrolė lieka steigėjui – dalininkų ratas siauras ir nekinta savaime
- Nereikia įstatinio kapitalo – pradėti galima be pradinės piniginės investicijos
- Prieiga prie paramos ir projektinio finansavimo, kurio komercinės įmonės negauna
- Galima derinti mokamas paslaugas su parama – tai leidžia išgyventi tarp konkursų
- Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas atsako tik savo įnašu
- Įprasta forma sektoriui – švietimo, sporto ir sveikatos srityse VšĮ tikimasi kaip savaime suprantamos
Į ką atkreipti dėmesį
- Pelno pasiimti negalima – nei dabar, nei pasibaigus veiklai
- Verslo parduoti negalima – akcijų nėra, o turtas priklauso įstaigai
- Investuotojų pritraukti neįmanoma – investicija negrįžta dividendais
- Griežtesnė atskaitomybė – veiklos ataskaita, paramos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys
- Veiklos tikslai riboja veiksmų laisvę – naujoms sritims kartais reikia keisti įstatus
- Reputacinė rizika – ne pelno organizacijos veikla vertinama viešai ir atidžiau
Kiek kainuoja išlaikyti viešąją įstaigą
Steigimas yra vienkartinis dalykas, o išlaikymas – nuolatinis. Sprendimo etape naudingiau žiūrėti į metinę naštą, nes ji lemia, ar forma apskritai pasiteisins. Viešosios įstaigos administravimas nėra brangus, bet turi savo specifiką, kurios komercinėje įmonėje nėra.
Nuolatinė VšĮ administravimo našta
- 1Buhalterinė apskaita su paramos atskyrimu Kas mėnesįNe pelno organizacijų apskaita reikalauja atskirai apskaityti paramą, projektines lėšas ir ūkinės veiklos pajamas. Tai kiek daugiau darbo nei įprastoje įmonėje, todėl apskaitą VšĮ ir asociacijoms teikiame nuo 60 EUR per mėnesį.
- 2Metinių finansinių ataskaitų rinkinys KasmetTeikiamas registrui kasmet. Jo nepateikus, įstaiga laikoma neatsiskaičiusia, o tai praktiškai užkerta kelią dalyvauti finansavimo konkursuose.
- 3Veiklos ataskaita KasmetAprašoma, kaip įgyvendinti įstatuose numatyti tikslai. Formalus dokumentas, kuris realiai naudojamas kaip argumentas kalbantis su rėmėjais ir vertintojais.
- 4Ataskaita apie gautą ir panaudotą paramą KasmetPrievolė, susijusi su paramos gavėjo statusu. Jos nevykdymas yra viena iš priežasčių, dėl kurių statusas prarandamas.
- 5Vadovo darbo santykių administravimas NuolatVadovas įforminamas net tada, kai jis yra vienintelis dalininkas. Atsiranda įprastos darbo santykių prievolės ir su jomis susijusios sąnaudos.
- 6Projektų atskaitomybė Pagal projektusKiekviena gauta dotacija turi savo ataskaitų formą ir terminus. Tai dažniausiai nepakankamai įvertinama laiko sąnaudų eilutė.
Net jei veiklos nevykdote, viešoji įstaiga privalo teikti metines ataskaitas. Juridinio asmens „užšaldyti“ Lietuvoje negalima. Todėl steigti VšĮ „į priekį“, prieš atsirandant realiai veiklai ar pirmam finansavimo šaltiniui, beveik niekada neapsimoka.
Klausimai, į kuriuos verta atsakyti prieš renkantis
Šiuos klausimus užduodame kiekvienam klientui pirmos konsultacijos metu. Jei atsakymus turėsite iš anksto, pokalbis truks dešimt minučių, o dokumentai bus tikslesni.
| Klausimas | Kodėl jis svarbus | Ką lemia atsakymas |
|---|---|---|
| Kas naudosis Jūsų veiklos rezultatu | Atskiria VšĮ nuo asociacijos | Klientai – VšĮ; patys dalyviai – asociacija |
| Kas priims sprendimus po trejų metų | Parodo, ar reikia narystės modelio | Siauras ratas – VšĮ; visi prisijungę – asociacija |
| Iš kur ateis pinigai pirmais metais | Nulemia, ar ne pelno statusas apsimoka | Vien klientų mokesčiai – galbūt pakanka komercinės formos |
| Ar planuojate teikti paraiškas konkursams | Lemia įstatų tikslų formuluotes | Taip – tikslai derinami su konkursų kriterijais |
| Ar veikla licencijuojama | Lemia terminus ir įstatų turinį | Taip – licencijos klausimas sprendžiamas prieš steigimą |
| Ar norėsite kada nors pasitraukti | Lemia dalininko teisių perleidimo tvarką | Taip – tvarka aprašoma įstatuose iš karto |
| Ar prie iniciatyvos prisidės įmonė | Nulemia dalininkų sudėtį ir sprendimų tvarką | Taip – reikia įmonės organo sprendimo |
Apsisprendėte – ką daryti toliau
Kai atsakymai į pirmiau aptartus klausimus aiškūs, likusi dalis yra procedūra, kurią galima perduoti atstovui. Konkreti steigimo eiga, reikalingi dokumentai, terminai ir kaina aprašyti VšĮ steigimo paslaugos puslapyje – ten rasite ir tai, kas įskaičiuota į fiksuotą 120 EUR kainą su mokesčiais.
Jei linkstate prie narystės modelio, tinkamesnė bus asociacija, kurios steigimas kainuoja tiek pat. Jei paaiškėjo, kad veikla iš esmės komercinė, pradėkite nuo MB steigimo arba pasiskaitykite, nuo ko pradėti UAB steigimą. Visais atvejais dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje – tiek Vilniuje ir Kaune, tiek Klaipėdoje ar mažesniuose miestuose.
Turite klausimų dėl formos pasirinkimo? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną.