Individuali veikla tinka tada, kai dirbate vienas, rizika nedidelė, o pajamos nuspėjamos – ji nieko nekainuoja įregistruoti ir beveik nereikalauja administravimo. Juridinį asmenį verta steigti, kai atsiranda bent vienas iš keturių dalykų: reali turtinė rizika, partneris, darbuotojai arba klientai, reikalaujantys įmonės. Esminis skirtumas yra atsakomybė, ne mokesčiai.
Trumpai apie paslaugą
Esminis klausimas: ne mokesčiai, o atsakomybė
Klausimas „individuali veikla ar įmonė“ paieškoje beveik visada užduodamas mokesčių kontekste. Praktikoje tai klaidinantis kelias. Mokestinė nauda ar žala priklauso nuo pajamų dydžio, sąnaudų struktūros ir konkrečių metų teisinio reguliavimo – tai kintamieji. O tai, kuo rizikuojate, jei kas nors nepavyks, yra pastovus dalykas ir nesikeičia nuo mokesčių reformų.
Individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo už savo prievoles atsako visu asmeniniu turtu. Juridinio asmens dalyvis – tik savo įnašu. Tai vienintelis skirtumas, kurio negalima kompensuoti nei geresne apskaita, nei protingesniu planavimu. Visi kiti kriterijai – administravimo kaina, įvaizdis, patogumas – yra antriniai ir sprendžiami pinigais.
Todėl siūlome sprendimą priimti dviem žingsniais. Pirma atsakykite, ar Jūsų veikloje yra reali turtinė rizika ir ar Jums reikia struktūros, kurioje dalyvauja daugiau nei vienas žmogus. Jei atsakymas neigiamas – pažymos pakanka, ir įmonės steigimo galima neskubinti. Jei teigiamas – tada verta rinktis konkrečią teisinę formą, ir tik tuomet prasminga lyginti mažąją bendriją su bendrove.
Individuali veikla pagal pažymą: ką ji reiškia teisiškai
Individuali veikla pagal pažymą nėra atskiras juridinis asmuo. Tai gyventojo statusas, leidžiantis savarankiškai, savo rizika ir siekiant pajamų vykdyti tęstinę veiklą. Registruojama ji greitai ir be steigimo procedūros: nereikia nei įstatų, nei kapitalo, nei buveinės adreso, nei banko sąskaitos atskiro juridinio asmens vardu.
Praktikoje tai reiškia, kad Jūs pats esate veiklos subjektas. Sutartis pasirašote savo vardu, sąskaitas išrašote savo vardu, pajamas gaunate į savo sąskaitą. Nėra atskiro turto, nėra atskiro balanso, nėra dalyvių ir vadovo. Apskaita paprasta – pakanka pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, o metinė deklaracija teikiama kartą per metus.
Individualios veiklos forma nėra viena. Be pažymos, kai kurioms veikloms galima įsigyti verslo liudijimą – tai atskira sistema su savo veiklų sąrašu, apyvartos ribomis ir apskaitos taisyklėmis. Kuri iš šių dviejų formų tinka konkrečiu atveju, aptariame atskirai įraše Verslo liudijimas ar individuali veikla. Šiame straipsnyje individualią veiklą traktuojame plačiąja prasme ir lyginame ją su juridiniu asmeniu.
Juridinis asmuo: kuo jis skiriasi iš principo
Juridinis asmuo yra atskiras teisės subjektas. Jis turi savo kodą, savo turtą, savo sąskaitą, savo prievoles ir savo atsakomybę. Jūs esate jo dalyvis – savininkas – bet ne jis pats. Tai skamba formaliai, tačiau turi labai praktinių pasekmių: įmonės skola nėra Jūsų skola, įmonės pajamos nėra automatiškai Jūsų pajamos, o įmonės turtu negalima naudotis kaip savo be atitinkamo dokumento.
Kartu atsiranda ir struktūra. Įmonė turi vadovą, kuris atsako už apskaitos organizavimą ir ataskaitų teikimą. Turi dalyvius, kurie priima sprendimus ir juos įformina raštu. Turi metinį ciklą: finansinės ataskaitos, sprendimas dėl pelno paskirstymo, duomenų atnaujinimas registruose. Visa tai yra administracinė našta, kurios individuali veikla neturi.
Būtent todėl juridinio asmens negalima laikyti „pažangesniu individualios veiklos variantu“. Tai kitas įrankis kitokiam uždaviniui. Jei Jūsų uždavinys – parduoti savo laiką ir kompetenciją keliems klientams, įmonė šio uždavinio geriau neišspręs, tik pridės sąnaudų. Jei uždavinys – valdyti riziką, dalytis nuosavybe arba samdyti žmones, individuali veikla jo neišspręs iš principo.
Egzistuoja ir individuali įmonė – juridinis asmuo, kurio savininkas vis tiek atsako neribotai, savo asmeniniu turtu. Ji sujungia įmonės administracinę naštą su fizinio asmens rizika, todėl naujai steigti ją beveik niekada neapsimoka. Turintiems tokią įmonę dažniau prasminga individualios įmonės pertvarkymas į ribotos atsakomybės formą.
Atsakomybė – skirtumas, kurio nepamatuosi eurais
Šis skyrius yra viso straipsnio ašis. Vykdydami individualią veiklą, už savo prievoles atsakote visu asmeniniu turtu: santaupomis, automobiliu, o ribiniais atvejais ir nekilnojamuoju turtu. Jokios ribos tarp „verslo pinigų“ ir „savo pinigų“ nėra, nes teisiškai tai tie patys pinigai. Jei klientas pareikš pretenziją dėl žalos, ji bus nukreipta į Jus asmeniškai.
Juridinio asmens atveju veikia riba. Dalyvis rizikuoja tik įnašu – tuo, ką investavo į įmonę. Įmonės nesėkmė reiškia, kad prarandate investiciją, bet ne asmeninį turtą. Ši riba nėra absoliuti: ji išnyksta, jei asmeniškai laiduojate už įmonės prievoles, jei kaip vadovas veikiate aplaidžiai arba jei sąmoningai išvedate turtą. Tačiau įprastos verslo nesėkmės atveju ji veikia.
| Situacija | Individuali veikla | Juridinis asmuo |
|---|---|---|
| Klientas pareiškia pretenziją dėl žalos | Atsakote asmeniniu turtu | Atsako įmonė savo turtu |
| Nepavyko sumokėti tiekėjui | Skola yra Jūsų asmeninė | Skola yra įmonės, dalyvis neatsako |
| Veikla nutraukiama su nuostoliais | Prievolės lieka Jums | Prievolės sprendžiamos likvidavimo arba nemokumo procese |
| Bankas prašo laidavimo | Klausimas nekyla – ir taip atsakote visu turtu | Pasirašius laidavimą riba toje sutartyje nebeveikia |
| Nemokumas | Sprendžiama fizinio asmens bankroto keliu | Sprendžiama juridinio asmens procedūromis |
| Veiklos rizika didelė | Rizika tenka asmeniui be jokios ribos | Riziką galima atskirti ir apdrausti įmonės vardu |
Praktinė išvada tokia: kuo didesnė vienos klaidos kaina Jūsų veikloje, tuo anksčiau reikia juridinio asmens. Konsultantui, kurio didžiausia galima žala – neapmokėta sąskaita už kelias dienas darbo, riba nereikalinga. Statybų rangovui, kurio klaida gali kainuoti daugiau nei metinė apyvarta, ji būtina nuo pirmos dienos.
Kada individualios veiklos visiškai pakanka
Didelė dalis pas mus besikreipiančiųjų pokalbio metu supranta, kad įmonės jiems dar nereikia. Tai ne bandymas atkalbėti nuo paslaugos – tiesiog steigti įmonę, kai jos poreikio nėra, reiškia metus mokėti už administravimą be jokios naudos. Žemiau – situacijos, kuriose pažyma yra racionaliausias pasirinkimas.
- Nėra ką atskirti nuo asmens
- Minimali administracinė našta
- Apskaita paprasta
- Nedidelės sutarčių sumos
- Nėra žalos trečiosioms šalims
- Nėra materialinės atsakomybės
- Nėra mėnesinių fiksuotų sąnaudų
- Galima nutraukti bet kada
- Nereikia metinių ataskaitų
- Nulinė starto kaina
- Greitas nutraukimas
- Realus rinkos patikrinimas
- Nėra ilgalaikių įsipareigojimų
- Nereikia likvidavimo procedūros
- Lankstus veiklos stabdymas
- Nėra formos reikalavimų
- Paprastesnis atsiskaitymas
- Mažesnė dokumentų apimtis
Dažna klaida – steigti bendriją ar bendrovę todėl, kad „taip rimčiau“. Registre įrašyta įmonė nepadaro veiklos pelningesnės ir nepritraukia klientų savaime. Ji išsprendžia konkrečius uždavinius: atsakomybės ribojimą, bendrą nuosavybę, darbuotojų samdymą ir dalyvavimą ten, kur fizinio asmens formos nepriimamos. Jei nė vieno iš šių uždavinių neturite, įmonė kol kas yra tik sąnaudos.
Septyni ženklai, kad laikas steigti įmonę
Perėjimo momentas retai būna vienas aiškus įvykis. Dažniausiai susikaupia keli ženklai vienu metu, ir tada sprendimas tampa akivaizdus. Lentelėje – ženklai, kuriuos matome dažniausiai, ir tai, ką kiekvienas iš jų reiškia praktiškai.
| Ženklas | Ką jis reiškia | Kodėl pažymos nebeužtenka |
|---|---|---|
| Sutarčių sumos išaugo | Vienos klaidos kaina viršija Jūsų santaupas | Rizika tenka asmeniniam turtui be jokios ribos |
| Atsirado partneris | Veikla nebėra tik Jūsų | Pažyma yra asmeninė ir bendros nuosavybės nenumato |
| Reikia samdyti žmones | Atsiranda darbo santykiai ir atsakomybė už darbuotojus | Individualios veiklos vykdytojui darbdavio vaidmuo praktiškai nepatogus |
| Klientas reikalauja įmonės | Užsakovo vidaus tvarka nenumato sutarčių su fiziniais asmenimis | Sandoris tiesiog neįvyksta |
| Perkate brangią įrangą | Turtas turi būti apskaitomas ir nudėvimas | Asmeninio ir veiklos turto atskirti neįmanoma |
| Dirbate su subrangovais | Atsakote už kitų atliktą darbą | Grandinės rizika kaupiasi ties Jumis asmeniškai |
| Planuojate parduoti verslą | Verslas turi būti perleidžiamas objektas | Individualios veiklos parduoti negalima – ji neatsiejama nuo asmens |
Verta atkreipti dėmesį, kad tarp šių septynių ženklų nė vienas nėra mokestinis. Taip yra ne atsitiktinai: mokesčių skirtumas priklauso nuo pajamų lygio ir keičiasi kartu su teisės aktais, o išvardytos priežastys yra struktūrinės ir nuo mokesčių reformų nepriklauso.
Apyvarta: nuo kokio dydžio skaičiai pasikeičia
Universalios apyvartos ribos, nuo kurios įmonė automatiškai apsimoka, nėra – ir kiekvienas, kuris ją įvardija, remiasi konkrečių metų tarifais. Vis dėlto yra kelios objektyvios ribos, kurias verta žinoti planuojant.
Pirmoji – PVM riba. Kai pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 EUR, registruotis PVM mokėtoju privaloma, ir tai galioja tiek individualią veiklą vykdančiam gyventojui, tiek įmonei. Ši riba formos nekeičia, bet keičia apskaitos apimtį: atsiranda papildomos deklaracijos ir dokumentų reikalavimai. Praktikoje būtent ties šia riba dauguma žmonių pirmą kartą rimtai svarsto įmonės steigimą, nes apskaitos našta jau atsirado.
Antroji riba yra ne teisinė, o ekonominė: tai taškas, kuriame įmonės fiksuotos sąnaudos tampa nereikšmingos, palyginti su pajamomis. Kol veiklos pajamos nedidelės, keliasdešimt eurų apskaitos per mėnesį yra juntama našta. Kai apyvarta stabili ir prognozuojama, ta pati suma tampa smulkmena, o atsakomybės ribojimas ir galimybė augti – reikšmingi.
Trečioji riba susijusi su sąnaudomis. Individualioje veikloje sąnaudų pripažinimas yra ribotesnis ir paprastesnis, o įmonėje – platesnis, bet reikalaujantis tvarkingo pagrindimo. Jei Jūsų veikloje sąnaudos sudaro didelę pajamų dalį – perkate prekes, medžiagas, įrangą, samdote subrangovus – įmonės apskaitos modelis dažnai atspindi realybę tiksliau.
Gyventojų pajamų mokesčio, sveikatos ir socialinio draudimo įmokų dydžiai, sąnaudų pripažinimo taisyklės ir lengvatos smulkiam verslui koreguojamos beveik kiekvienais metais, todėl bet koks straipsnyje įrašytas skaičius greitai pasensta ir suklaidina. Konkrečius tarifus bei Jūsų atvejui taikomas lengvatas tikriname konsultacijos metu pagal tuo metu galiojančią redakciją.
Kai įmonės reikalauja klientas ar užsakovas
Tai dažniausia praktinė priežastis, dėl kurios žmonės staiga pradeda skubėti. Stambesnės organizacijos turi vidaus tvarkas, kurios riboja sutartis su fiziniais asmenimis: dėl mokestinės rizikos, dėl vidaus audito reikalavimų arba tiesiog dėl to, kad jų sistemos nenumato tokio tiekėjo tipo. Dalis tarptautinių užsakovų atsisako dirbti su fiziniais asmenimis dėl darbo santykių perkvalifikavimo rizikos savo šalyje.
Panašiai veikia viešieji pirkimai ir didesni privatūs konkursai: kvalifikacijos reikalavimai dažnai suformuluoti taip, kad juos atitikti gali tik juridinis asmuo. Prie to prisideda draudimo klausimas – profesinės civilinės atsakomybės draudimą įmonės vardu sudaryti paprasčiau, o kai kuriose srityse jis yra sutarties sąlyga.
Jei tokia situacija jau susiklostė, sprendimas dažniausiai turi būti greitas. Įmonės įregistravimas trunka nuo 1 iki 4 darbo dienų, priklausomai nuo formos, todėl praktikoje spėti galima. Svarbu tik nepamiršti, kad po įregistravimo dar reikia atidaryti sąskaitą ir susitarti dėl apskaitos – tam verta numatyti savaitę.
Partneriai ir darbuotojai
Yra du atvejai, kai individuali veikla netinka net teoriškai. Pirmasis – bendra nuosavybė. Pažyma yra asmeninė: ji išduodama Jums, pajamos yra Jūsų, prievolės yra Jūsų. Bendros veiklos su partneriu ji nenumato. Bandymai tai apeiti – kai du žmonės turi po pažymą ir „dalijasi“ pajamomis – praktikoje baigiasi nesusipratimais dėl to, kam priklauso klientai, įranga ir sukurtas rezultatas.
Antrasis – darbuotojai. Formaliai individualią veiklą vykdantis gyventojas gali būti darbdaviu, tačiau praktikoje tai retai patogu: atsiranda visos darbdavio prievolės, bet nėra nei atskiro subjekto, nei atskiro turto, nei ribotos atsakomybės už darbuotojų veiksmus. Kai komanda auga, juridinis asmuo tampa natūralia forma.
Pasitikrinkite: ar jau reikia įmonės
- Veikloje dalyvauja daugiau nei vienas žmogus ir reikia aiškiai padalyti nuosavybę
- Reikia įforminti, kam priklauso klientų bazė, prekių ženklas ar sukurtas produktas
- Planuojate samdyti bent vieną darbuotoją ilgesniam laikui
- Perkate įrangą ar transportą, kurį reikia apskaityti ir nudėvėti
- Sudarote sutartis su atsakomybe už rezultatą, o ne tik už sugaištą laiką
- Klientai reikalauja juridinio asmens arba draudimo įmonės vardu
- Numatote parduoti veiklą ar įsileisti investuotoją
- Veikla licencijuojama ir leidimas išduodamas tik juridiniam asmeniui
Sąnaudų palyginimas: pažyma ir įmonė
Toliau – administracinių sąnaudų palyginimas be mokesčių, nes mokesčiai priklauso nuo pajamų, o šios eilutės atsiranda vien dėl to, kad veikla egzistuoja. Būtent jos ir yra realioji „įmonės išlaikymo kaina“.
| Eilutė | Individuali veikla | Juridinis asmuo |
|---|---|---|
| Pradžios kaina | Registracija be steigimo procedūros | Steigimo paslauga nuo 120 EUR (mokesčiai įskaičiuoti) |
| Pradinis kapitalas | Nereikalingas | Priklauso nuo formos; bendrovei – nuo 1 000 EUR |
| Buveinės adresas | Nereikalingas atskiras | Privalomas, su patalpų savininko sutikimu |
| Banko sąskaita | Pakanka asmeninės | Reikalinga atskira įmonės sąskaita |
| Apskaita | Pajamų ir išlaidų žurnalas, galima tvarkytis pačiam | Nuo 50 EUR per mėnesį, priklausomai nuo formos ir apimties |
| Metinės ataskaitos | Neteikiamos | Privalomos kasmet |
| Duomenys registruose | Nėra prievolės | JADIS ir JANGIS duomenys, atnaujinami pasikeitus |
| Veiklos nutraukimas | Pažymos nutraukimas | Likvidavimo procedūra nuo 180 EUR, trunkanti 1–3 mėnesius |
| Pinigų paėmimas sau | Pajamos jau yra Jūsų | Reikia pagrindo: atlyginimas, dividendai ar kitas dokumentuotas būdas |
Kaip matyti, individualios veiklos administracinė kaina artima nuliui, o įmonės – tai kelios fiksuotos eilutės per mėnesį plius metinis ciklas. Skirtumas nedidelis absoliučiais skaičiais, bet reikšmingas, kol pajamos mažos. Detalią įmonės sąmatą su visomis eilutėmis išskaidėme įrašuose MB steigimo kaina ir UAB steigimo kaina.
Individualios veiklos privalumai
- Nulinė starto kaina – registracija nereikalauja steigimo procedūros
- Minimalus administravimas – nėra metinių ataskaitų ir registrų prievolių
- Pinigai iš karto Jūsų – nereikia atskiro pagrindo lėšoms paimti
- Lankstus nutraukimas – veiklą galima sustabdyti be likvidavimo procedūros
- Paprasta apskaita – dažnai galima tvarkytis savarankiškai
Kur ji tampa kliūtimi
- Atsakomybė visu asmeniniu turtu – ribos tarp veiklos ir asmens nėra
- Negalima bendra nuosavybė – partneriui vietos struktūroje nėra
- Sunkiau samdyti – darbdavio prievolės be atskiro subjekto
- Veiklos negalima parduoti – ji neatsiejama nuo asmens
- Dalis užsakovų nesutinka dirbti su fiziniais asmenimis
- Ribotesnis sąnaudų pripažinimas nei įmonėje
Ar galima turėti ir individualią veiklą, ir įmonę
Taip, tai visiškai teisėta ir praktikoje gana dažna. Niekas nedraudžia tuo pat metu būti įmonės dalyviu ar net vadovu ir vykdyti individualią veiklą savo vardu. Svarbu tik, kad abi veiklos būtų realiai atskirtos ir kiekviena turėtų savo apskaitą.
Tipiniai deriniai, kuriuos matome, yra keli. Pirmasis – pagrindinė veikla vykdoma per įmonę, o šalutinė, visiškai kitokios srities, lieka pagal pažymą. Antrasis – įmonė aptarnauja stambius klientus, kurie reikalauja juridinio asmens, o smulkūs užsakymai iš gyventojų tvarkomi individualia veikla. Trečiasis – pereinamasis laikotarpis, kai įmonė jau įsteigta, bet senos sutartys dar baigiamos vykdyti pagal pažymą.
Problemų kyla tada, kai ta pati veikla tiems patiems klientams dirbtinai skaidoma tarp pažymos ir įmonės, siekiant mokestinės naudos. Tokia struktūra vertinama pagal turinį, o ne pagal formą, ir gali būti perkvalifikuota. Antra rizikos vieta – kai įmonė perka paslaugas iš savo pačios vadovo individualios veiklos: tokie sandoriai turi būti realūs, rinkos kainomis ir dokumentuoti.
Perėjimo eiga: kaip pereiti nuo pažymos prie įmonės
Perėjimas nėra pertvarkymas – individuali veikla į įmonę „nepervirsta“. Praktiškai tai reiškia, kad įsteigiamas naujas juridinis asmuo, o veikla į jį perkeliama sutartimis. Procesas nesudėtingas, tačiau turi kelis žingsnius, kuriuos verta atlikti tvarkinga seka.
Perėjimas nuo individualios veiklos prie įmonės
- 1Nuspręskite dėl formos ir pasiruoškite 1–2 dienosReikės pavadinimo variantų, buveinės adreso su savininko sutikimu ir elektroninio parašo. Jei renkatės bendrovę, papildomai – 1 000 EUR įstatinio kapitalo.
- 2Įsteigiama įmonė 1–4 darbo dienosParengiami steigimo dokumentai, atidaroma sąskaita, įmonė įregistruojama, sutvarkomi JADIS ir JANGIS duomenys.
- 3Perkeliami klientai ir sutartys 1–4 savaitėsSu esamais klientais sudaromos naujos sutartys su įmone arba pasirašomi susitarimai dėl šalies pakeitimo. Tai svarbiausias etapas – be jo įmonė lieka tuščia.
- 4Perduodama įranga ir turtas Pagal poreikįVeiklai naudojamas turtas perleidžiamas įmonei pirkimo–pardavimo sutartimi arba įnašu. Perdavimas turi būti dokumentuotas, o turtas įvertintas realia verte.
- 5Sutvarkoma apskaita ir mokestinės prievolės Pagal mokestinį cikląUžbaigiama individualios veiklos apskaita, deklaruojamos pajamos už laikotarpį iki perėjimo, pradedama įmonės apskaita.
- 6Nutraukiama arba paliekama pažyma 1 dienaJei individualios veiklos daugiau nevykdysite, ji nutraukiama. Jei liks šalutinė veikla, pažyma galioja toliau, bet apskaita vedama atskirai.
Dažniausia klaida šiame procese – įsteigti įmonę ir toliau dirbti kaip anksčiau, sąskaitas išrašinėjant savo vardu. Tuomet įmonė egzistuoja tik registre, o pajamos toliau yra fizinio asmens, todėl nė vienas iš steigimo tikslų nepasiekiamas: nei atsakomybės riba, nei galimybė augti.
Ką daryti su pažyma po įmonės įsteigimo
Įsteigus įmonę pažyma savaime nedingsta ir automatiškai nenutrūksta. Sprendimą reikia priimti sąmoningai, ir jis priklauso nuo to, ar liks veiklos, kurią vykdysite savo vardu.
Jei visa veikla pereina įmonei, pažymą verta nutraukti. Taip išvengiama nereikalingų prievolių ir painiavos, kai dalis pajamų atsitiktinai gaunama į asmeninę sąskaitą. Nutraukimas yra paprastas veiksmas, tačiau už laikotarpį iki jo vis tiek reikia atsiskaityti ir deklaruoti pajamas.
Jei lieka šalutinė, aiškiai kitokia veikla, pažymą galima palikti. Tada svarbiausia – griežtas atskyrimas: atskiri klientai, atskiros sutartys, atskira apskaita, o geriausia ir atskira sąskaita pinigams. Ta pati paslauga tiems patiems klientams neturi būti dalijama tarp dviejų formų.
Trečias variantas – laikinai palikti abu, kol baigsis pradėti darbai. Tai normali praktika pereinamuoju laikotarpiu, tačiau verta iš anksto nusimatyti datą, nuo kurios nauji užsakymai priimami tik įmonės vardu, kad pereinamasis laikotarpis nevirstų nuolatiniu.
Dažniausios klaidos priimant šį sprendimą
Šios klaidos kartojasi nepriklausomai nuo veiklos srities, o jų kaina paaiškėja praėjus mėnesiams ar metams.
| Klaida | Kuo baigiasi | Kaip išvengti |
|---|---|---|
| Sprendimas priimamas tik pagal mokesčius | Forma pasirenkama pagal kintamąjį, kuris kasmet keičiasi | Pirmiausia įvertinti riziką, partnerius ir darbuotojus |
| Įmonė steigiama „dėl rimtumo“ | Metai administravimo sąnaudų be naudos | Steigti tada, kai yra konkretus uždavinys |
| Delsiama, nors rizika jau didelė | Pretenzija nukreipiama į asmeninį turtą | Įvertinti didžiausią galimą žalą pagal sutartis |
| Partneris priimamas be teisinės formos | Ginčas dėl klientų, įrangos ir pajamų | Bendrą veiklą įforminti juridiniame asmenyje |
| Įsteigus įmonę dirbama kaip anksčiau | Pajamos lieka fizinio asmens, tikslas nepasiekiamas | Perkelti sutartis ir sąskaitų išrašymą įmonei |
| Pažyma paliekama be atskyrimo | Painiava apskaitoje ir perkvalifikavimo rizika | Atskirti klientus, sutartis ir pinigų srautus |
| Įmonė steigiama prieš patikrinant paklausą | Likvidavimo procedūra po kelių mėnesių | Idėją patikrinti pagal pažymą, tada steigti |
| Neįvertinamos metinės prievolės | Nepateiktos ataskaitos ir baudos | Iš karto susitarti dėl apskaitos paslaugų |
Kai klientas klausia, ar jam pereiti prie įmonės, aš klausiu vieno dalyko: kokia didžiausia suma, kurios iš Jūsų galėtų pareikalauti nepatenkintas klientas. Jei ta suma didesnė už tai, ką esate pasiruošęs prarasti asmeniškai, atsakymas jau žinomas. Visa kita – apskaitos kaina ir formos pavadinimas – yra techniniai klausimai.
Nusprendėte steigti – kuri forma toliau
Jei atsakymas į pagrindinį šio straipsnio klausimą teigiamas, lieka antras sprendimas – kuri teisinė forma. Trumpai: mažoji bendrija paprastesnė ir pigesnė administruoti, bendrovė reikalinga tada, kai reikia akcijų, juridinio asmens dalyvio arba investuotojo. Detalus palyginimas su visais kriterijais pateiktas atskirame įraše MB ar UAB – ką pasirinkti, o jei veikla orientuota į visuomenės naudą, verta apsvarstyti VšĮ steigimą.
Praktiškai steigimas vyksta nuotoliu ir Jūsų dalyvavimas apsiriboja duomenų pateikimu bei dokumentų pasirašymu elektroniniu parašu. MB steigimas kainuoja 120 EUR ir trunka 1–3 darbo dienas, UAB steigimas – 150 EUR ir 2–4 darbo dienas, mokesčiai abiem atvejais įskaičiuoti. Dirbame visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose vienodomis sąlygomis.
Turite klausimų dėl individualios veiklos ar įmonės steigimo? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną.