Skolų išieškojimas iš įmonės paprastai vyksta nuosekliai: raštiška pretenzija, bandymas susitarti dėl mokėjimo grafiko, teismo įsakymas arba ieškinys, vykdomasis raštas ir antstolis. Kiekvienas etapas turi savo kainą bei terminus, o rezultatą labiausiai lemia du dalykai – kaip greitai pradėsite ir ar skolininkas turi turto. Rezultato garantuoti negalima.
Trumpai apie skolų išieškojimą
Kodėl pirmieji mėnesiai lemia rezultatą
Skolų išieškojimo praktikoje galioja nemaloniai paprasta taisyklė: kuo daugiau laiko praeina, tuo mažesnė tikimybė ką nors atgauti. Priežastis ne teisinė, o buitinė. Įmonė, kuri vėluoja mokėti, dažniausiai vėluoja ne vien Jums. Kol vieni kreditoriai laukia ir tikisi geranoriškumo, kiti jau kreipėsi į teismą ir antstolį. Kai lėšų nepakanka visiems, jas gauna tas, kuris pradėjo anksčiau.
Antra priežastis – turtas. Sunkumų turinti įmonė palaipsniui netenka turto: jis parduodamas, įkeičiamas arba perleidžiamas. Po metų nuo pirmojo vėlavimo dažnai nebelieka nieko, į ką būtų galima nukreipti išieškojimą. Trečia priežastis – įrodymai. Laikui bėgant pasimeta aktai, pasikeičia žmonės, o susirašinėjimas nebeatkuriamas.
Praktinė rekomendacija: vidinį terminą reaguoti nustatykite iš anksto. Pavyzdžiui, priminimas praėjus savaitei po mokėjimo termino, skambutis po dviejų savaičių, oficiali pretenzija po mėnesio, sprendimas dėl teismo per tris mėnesius. Tokia disciplina yra nuobodi, bet skirtumą tarp atgautos ir neatgautos skolos ji lemia dažniau nei bet kokie teisiniai argumentai.
Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija apie skolų išieškojimą iš įmonių, o ne individuali teisinė konsultacija. Procedūrų terminus, mokesčius ir tvarką nustato galiojantys teisės aktai, o rezultatas priklauso nuo skolininko turto ir konkrečių aplinkybių, todėl skolos atgavimo iš anksto garantuoti neįmanoma. Prieš imdamiesi veiksmų savo situaciją aptarkite su specialistu.
Veiksmų eiliškumas nuo pretenzijos iki antstolio
Toliau – įprasta veiksmų seka. Ji nėra privaloma visa apimtimi: kai kuriuos etapus galima praleisti, o skubiais atvejais eiti tiesiai į teismą. Tačiau daugumoje verslo santykių būtent ši seka duoda geriausią rezultato ir sąnaudų santykį.
Skolų išieškojimo eiga: nuo priminimo iki antstolio
- 1Priminimas ir skolos suderinimas 1–2 savaitės po terminoNeformalus priminimas raštu su sąskaitų suvestine. Kartu prašoma pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą – tai vėliau vienas stipriausių dokumentų.
- 2Oficiali pretenzija 1 mėnuo po terminoRaštiškas reikalavimas sumokėti per konkretų terminą, nurodant sumą, pagrindą ir tolesnius veiksmus, jei nebus sumokėta. Siunčiama taip, kad liktų gavimo įrodymas.
- 3Derybos ir mokėjimo grafikas 2–4 savaitėsJei skolininkas reaguoja, siekiama rašytinio susitarimo su aiškiu grafiku ir pasekmėmis už jo nesilaikymą. Dažnai tai greičiausias kelias prie pinigų.
- 4Skolininko turto ir būklės patikra 2–5 dienosPrieš kreipiantis į teismą įvertinama, ar skolininkas apskritai turi turto ir ar nėra nemokumo požymių. Nuo to priklauso, ar bylinėtis prasminga.
- 5Kreipimasis į teismą Pagal procedūrąTeikiamas pareiškimas dėl teismo įsakymo arba ieškinys. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar skola ginčijama ir kokie dokumentai turimi.
- 6Sprendimo įsiteisėjimas ir vykdomasis raštas Pagal terminusĮsiteisėjus teismo įsakymui ar sprendimui gaunamas vykdomasis dokumentas – be jo antstolis veikti negali.
- 7Perdavimas antstoliui Iš karto po įsiteisėjimoVykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui, kuris ieško turto, areštuoja sąskaitas ir vykdo išieškojimą.
- 8Rezultato vertinimas 3–12 mėnesiųJei antstolis turto neranda, sprendžiama, ar tęsti, ar vertinti bankroto bylos inicijavimą, ar skolą pripažinti abejotina.
Pretenzijos turinys ir kodėl ji svarbi
Pretenzija dažnai laikoma formalumu – „vis tiek nesumokės“. Praktikoje ji atlieka tris darbus vienu metu. Pirma, daliai skolininkų jos pakanka: oficialus raštas su nurodytu terminu ir aiškiai įvardytais tolesniais veiksmais dažnai perkelia Jus į mokėjimų eilės viršų. Antra, ji fiksuoja reikalavimą ir turi reikšmės senaties bei delspinigių skaičiavimui. Trečia, ji tampa įrodymu teisme, kad prieš bylinėjantis buvo bandyta išspręsti klausimą taikiai.
Ką turi apimti pretenzija dėl skolos
- Tikslūs šalių duomenys – pavadinimai, kodai, adresai, kontaktinis asmuo
- Prievolės pagrindas – sutartis, užsakymas ar sąskaita su data ir numeriu
- Skolos suvestinė – kiekviena neapmokėta sąskaita, jos suma ir mokėjimo terminas
- Bendra reikalaujama suma – atskirai pagrindinė skola, atskirai delspinigiai
- Delspinigių skaičiavimas – nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį, kokiu pagrindu
- Konkretus mokėjimo terminas – aiški data, o ne „nedelsiant“
- Sąskaitos numeris, į kurią pervesti lėšas
- Tolesni veiksmai – kas bus daroma, jei per terminą nebus sumokėta
- Siuntimo įrodymas – registruotas laiškas, el. paštas su patvirtinimu ar kitas atsekamas būdas
Tonas pretenzijoje turi būti dalykiškas. Grasinimai, emocijos ar netikslūs teiginiai apie pasekmes veikia priešingai: skolininkas gauna pagrindą ginčytis, o Jūs prarandate laiką. Geriausiai veikia trumpas, tikslus raštas su suvestine ir konkrečia data.
Ikiteisminis susitarimas ir skolos grafikas
Jei skolininkas reaguoja ir pripažįsta skolą, bet neturi galimybės sumokėti iš karto, mokėjimo grafikas dažnai yra geresnis sprendimas nei teismas. Priežastis pragmatiška: teismo procesas ir vykdymas užtrunka mėnesius, o gerai suformuluotas grafikas gali duoti pirmuosius pinigus jau kitą savaitę.
Susitarimas turi būti rašytinis ir apimti kelis privalomus dalykus. Pirma, aiškus skolos pripažinimas nurodant tikslią sumą – tai savaime sustiprina Jūsų padėtį, jei vėliau tektų kreiptis į teismą. Antra, konkretus grafikas su datomis ir sumomis. Trečia, pasekmės už nesilaikymą: dažniausiai numatoma, kad praleidus vieną mokėjimą visa likusi suma tampa mokėtina iš karto. Ketvirta, jei įmanoma – papildomas užtikrinimas: vadovo ar dalyvio laidavimas, įkeitimas ar garantija.
Ką duoda ikiteisminis susitarimas
- Greičiau prie pinigų – pirmieji mokėjimai galimi iš karto
- Mažesnės sąnaudos – nereikia teismo ir vykdymo išlaidų
- Skolos pripažinimas raštu sustiprina poziciją ateičiai
- Išsaugomi santykiai, jei partneris svarbus ir sunkumai laikini
- Galima gauti papildomą užtikrinimą derybų metu
Į ką atkreipti dėmesį
- Gaištamas laikas, jei skolininkas tik derasi dėl atidėjimo
- Turtas gali būti perleistas, kol vyksta derybos
- Kiti kreditoriai gali aplenkti ir areštuoti sąskaitas
- Grafikas dažnai nesilaikomas – reikia iš karto numatyti pasekmes
- Netinka, kai matomi aiškūs nemokumo požymiai
Į susitarimą verta įtraukti nuostatą, kad praleidus bent vieną mokėjimą visa likusi skola tampa mokėtina nedelsiant, o kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą be papildomo įspėjimo. Tai nekainuoja nieko, bet paverčia grafiką realiu įsipareigojimu, o ne neformaliu pažadu.
Skolininko turto patikra prieš bylą
Prieš kreipiantis į teismą verta atsakyti į vieną klausimą: ar yra iš ko išieškoti. Teismo sprendimas savaime pinigų neduoda – jis tik suteikia teisę juos priverstinai išieškoti. Jei skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, sprendimas lieka popieriumi, o Jūs būsite patyrę bylinėjimosi sąnaudų.
| Ką tikrinti | Kur matyti | Ką rodo |
|---|---|---|
| Teisinis statusas | Juridinių asmenų registras | Ar įmonė veikia, ar jau likviduojama arba bankrutuoja |
| Finansinių ataskaitų rinkiniai | Viešai teikiami registro duomenys | Turto ir įsipareigojimų santykį, veiklos mastą |
| Vadovo ir dalyvių pasikeitimai | Registro duomenys | Staigūs pokyčiai dažnai signalizuoja problemas |
| Registruotas nekilnojamasis turtas | Nekilnojamojo turto registras | Ar yra turto, į kurį nukreipti išieškojimą |
| Transporto priemonės | Atitinkamas registras | Realizuojamą turtą |
| Įkeitimai ir hipotekos | Viešai prieinami duomenys | Ar turtas jau įkeistas kitiems kreditoriams |
| Kitos vykdomosios bylos | Antstolio užklausos ir vieši duomenys | Ar kiti kreditoriai jau išieško |
| Nemokumo procesai | Viešai skelbiama informacija | Ar nėra iškeltos bankroto bylos |
Rezultatas paprastai būna vienas iš trijų. Jei skolininkas veikia ir turi turto – einama įprastu keliu. Jei turto yra, bet jis įkeistas, o vykdomųjų bylų daug – reikia skubėti, nes eilė jau susidariusi. Jei įmonė turto neturi, ataskaitų neteikia, o vadovas neseniai pasikeitė – tai jau nemokumo scenarijus, kuriame įprastas išieškojimas greičiausiai rezultato neduos.
Teismo įsakymas ar ieškinys – ką rinktis
Teisme yra du pagrindiniai keliai. Teismo įsakymas – supaprastinta procedūra, skirta neginčijamoms piniginėms skoloms: teismas bylos iš esmės nenagrinėja, liudytojų neapklausia, sprendimą priima pagal pateiktus dokumentus. Ieškinys – įprastas procesas su atsakovo atsiliepimu, posėdžiais ir įrodymų vertinimu.
| Kriterijus | Teismo įsakymas | Ieškinys |
|---|---|---|
| Kada tinka | Skola neginčijama, dokumentai aiškūs | Skola ginčijama arba dokumentai nepilni |
| Kaina | Mažesnė – žyminis mokestis lengvatinis | Didesnė – pilnas žyminis mokestis |
| Terminas | Greičiausias kelias, jei skolininkas neprieštarauja | Ilgesnis – priklauso nuo teismo krūvio ir ginčo |
| Atstovavimo poreikis | Dažnai pakanka tvarkingo pareiškimo | Praktiškai visada verta teisinės pagalbos |
| Skolininko prieštaravimas | Įsakymas panaikinamas, tenka teikti ieškinį | Nagrinėjama iš esmės tame pačiame procese |
| Įrodymų nagrinėjimas | Nevyksta – sprendžiama pagal dokumentus | Vyksta, galima apklausti liudytojus |
| Rizika | Prarandamas laikas, jei bus prieštaraujama | Didesnės sąnaudos, jei byla pralaimima |
Praktinė logika tokia: jei skolininkas skolos niekada neginčijo, sąskaitos priimtos, aktai pasirašyti, o galbūt ir suderinimo aktas yra – pradėkite nuo teismo įsakymo. Tai pigiau ir greičiau. Jei skolininkas jau raštu ginčija sumą, kokybę ar patį sutarties vykdymą, įsakymo kelias greičiausiai baigsis prieštaravimu ir prarastu laiku – tuomet iš karto rinkitės ieškinį.
Žyminio mokesčio dydžiai, jų lengvatos ir kiti procesiniai mokesčiai nustatomi teisės aktais ir periodiškai keičiami, todėl konkrečių skaičių šiame straipsnyje neteikiame. Aktualius dydžius ir jų taikymą Jūsų atveju patikslinsime konsultacijos metu pagal tuo metu galiojančią redakciją.
Vykdomasis raštas ir antstolis
Įsiteisėjęs teismo įsakymas ar sprendimas savaime lėšų neperveda. Kad prasidėtų priverstinis išieškojimas, reikia vykdomojo dokumento ir kreipimosi į antstolį. Kol to nepadaryta, skolininkas gali tiesiog toliau nemokėti, o Jūsų teismo laimėjimas lieka teorinis.
Antstolis turi priemonių, kurių kreditorius neturi. Jis gali gauti duomenis apie skolininko sąskaitas ir turtą, areštuoti lėšas banko sąskaitose, areštuoti ir parduoti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, nukreipti išieškojimą į skolininko gautinas sumas iš jo paties debitorių. Praktikoje pirmasis ir dažniausiai rezultatyviausias veiksmas yra sąskaitų areštas – jei lėšų jose yra, jos nurašomos.
- Veikia iš karto
- Neefektyvus, jei sąskaitos tuščios
- Tikrinama, ar turtas neįkeistas
- Pardavimo kaina paprastai žemesnė nei rinkos
- Reikia duomenų apie debitorius
- Kreditoriaus informacija labai padeda
- Dar viena priežastis nedelsti
- Vėluojantis kreditorius lieka paskutinis
- Priklauso nuo turto rūšies
- Ginčai procesą ilgina
- Teisė neišnyksta iš karto
- Verta stebėti skolininko būklę
Ką daryti, kai įmonė turto neturi
Dažniausias išieškojimo finalas: antstolis praneša, kad turto nerasta, sąskaitos tuščios, o vykdomasis dokumentas grąžinamas. Tai nereiškia, kad viskas baigta – bet reiškia, kad tolesni veiksmai jau kitokie.
Pirma galimybė – patikrinti, ar nėra kitų atsakingų asmenų. Jei prievolė buvo užtikrinta laidavimu ar garantija, reikalavimą galima nukreipti į laiduotoją. Jei turite įkeitimą ar hipoteką, išieškojimas galimas iš įkeisto daikto. Šios priemonės veikia nepriklausomai nuo to, kad pati įmonė turto nebeturi.
Antra – įvertinti, ar turtas nebuvo išvestas. Jei prieš atsirandant skoloms įmonė turėjo turto, o dabar jo nebėra, verta pasidomėti, kaip ir kam jis perleistas. Sandoriai, sudaryti nesąžiningai ir pažeidžiantys kreditorių interesus, gali būti ginčijami – šį klausimą plačiau aprašome įraše „Kreditoriaus teisės bankroto byloje“.
Trečia – stebėti skolininko būklę. Vykdomąjį dokumentą galima pateikti pakartotinai, jei atsiranda turto ar pajamų. Ketvirta – apsvarstyti bankroto bylos inicijavimą, jei yra požymių, kad turtas buvo išvestas arba kad įmonė toliau veikia kitų kreditorių sąskaita. Penkta – jei nė vienas kelias neatrodo perspektyvus, skolą apskaitoje verta įvertinti kaip abejotiną ir sutelkti dėmesį į veikiančius partnerius.
Senaties terminai: kiek laiko turite
Ieškinio senatis – laikotarpis, per kurį galima ginti pažeistą teisę teismine tvarka. Praktinė reikšmė paprasta: jei skolininkas byloje pareiškia apie senatį ir teismas ją pritaiko, reikalavimas gali būti atmestas net ir tada, kai skola akivaizdi. Todėl senaties klausimas patikrinamas dar prieš planuojant veiksmus.
Bendrasis senaties terminas nustatytas Civiliniame kodekse, o atskiroms reikalavimų rūšims – pavyzdžiui, delspinigiams, netesyboms ar reikalavimams iš atskirų sutarčių rūšių – taikomi sutrumpinti terminai. Konkrečių skaičių šiame straipsnyje nenurodome sąmoningai: terminas priklauso nuo reikalavimo pobūdžio, o jį reikia vertinti pagal konkrečius dokumentus.
Svarbiau žinoti keletą praktinių dalykų. Senaties eiga prasideda ne nuo sutarties sudarymo, o nuo tada, kai teisė pažeidžiama – dažniausiai nuo mokėjimo termino pabaigos. Skolininkui pripažinus skolą – sumokėjus dalį, pasirašius suderinimo aktą ar sudarius mokėjimo grafiką – senaties eiga gali prasidėti iš naujo. Būtent todėl suderinimo aktas yra ne tik apskaitos dokumentas, bet ir viena vertingiausių kreditoriaus priemonių. Ir atvirkščiai: metų metus nieko nedarant, senos skolos tampa sunkiai apginamos.
Delspinigiai ir palūkanos: ką realiai galima priskaičiuoti
Delspinigiai skaičiuojami tada, kai jie numatyti sutartyje. Jei sutartyje nuostatos nėra, lieka galimybė reikalauti įstatyme numatytų palūkanų už termino praleidimą. Todėl pirmas darbas – atsiversti sutartį ir pažiūrėti, kas joje parašyta apie vėlavimą.
Antras dalykas, kurį verta žinoti: per didelės netesybos gali būti sumažintos. Teismas turi teisę vertinti, ar sutartyje numatytas delspinigių dydis nėra neprotingai didelis, ir jį koreguoti. Praktikoje tai reiškia, kad agresyviai suskaičiuoti delspinigiai, kelis kartus viršijantys pagrindinę skolą, retai patvirtinami visa apimtimi.
Trečias – skaičiavimo aiškumas. Delspinigių suvestinė turi rodyti, nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį ir kokiu dydžiu skaičiuota. Neaiškus arba klaidingas skaičiavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių ši reikalavimo dalis netvirtinama – tiek teisme, tiek vėliau bankroto byloje. Praktinis patarimas: pagrindinę skolą ir delspinigius visada nurodykite atskirai, kad pagrindinės sumos likimas nepriklausytų nuo ginčo dėl netesybų.
Išieškojimo sąnaudos ir kas juos padengia
Bendras principas – bylinėjimosi ir vykdymo išlaidos tenka skolininkui: teismas jas priteisia, o antstolio vykdymo išlaidos išieškomos kartu su skola. Tačiau šis principas veikia tik tuo atveju, jei iš skolininko apskritai yra ką išieškoti. Jei turto nėra, patirtos išlaidos lieka kreditoriui.
| Etapas | Kokios išlaidos | Kas jas galiausiai padengia |
|---|---|---|
| Pretenzija | Parengimas ir siuntimas | Kreditorius, nebent susitariama kitaip |
| Susitarimas dėl grafiko | Dokumento parengimas | Pagal susitarimą tarp šalių |
| Teismo įsakymas | Žyminis mokestis, pareiškimo parengimas | Priteisiama iš skolininko |
| Ieškinys | Žyminis mokestis, atstovavimas | Priteisiama iš skolininko, jei byla laimima |
| Vykdymas per antstolį | Vykdymo išlaidos | Išieškoma iš skolininko kartu su skola |
| Bankroto bylos inicijavimas | Pareiškimo parengimas nuo 250 EUR | Priklauso nuo bylos eigos ir turto |
| Kai turto nerandama | Visos patirtos išlaidos | Lieka kreditoriui |
Iš to seka paprasta taisyklė: prieš kiekvieną etapą palyginkite planuojamas išlaidas su realia atgavimo tikimybe. Nedidelės skolos atveju racionalu apsiriboti pretenzija ir teismo įsakymu, o brangesnių veiksmų imtis tik tada, kai matoma, kad skolininkas turi turto.
Dažniausia klaida, kurią matome – kreditorius laukia pusę metų, tikėdamasis, kad partneris „susitvarkys“, o tada ateina jau tada, kai įmonė nebeturi nieko. Skolų išieškojime laikas nėra neutralus: jis visada veikia skolininko naudai. Pretenzija, išsiųsta praėjus mėnesiui po termino, kainuoja beveik nieko, o skirtumą daro dažniau nei bet kuris vėlesnis veiksmas.
Skolos perleidimas ir išieškojimo įmonės
Kai skola sena, o savų išteklių ja užsiimti nėra, svarstomas reikalavimo perleidimas. Galimi du modeliai. Pirmasis – skolos pardavimas: reikalavimo teisė perleidžiama kitam asmeniui už sutartą kainą, kuri paprastai gerokai mažesnė už nominalią skolos sumą, o visa tolesnė rizika pereina pirkėjui. Antrasis – išieškojimo paslauga: reikalavimas lieka Jūsų, o paslaugos teikėjas veikia už atlygį, dažnai susietą su rezultatu.
Vertinant abu variantus svarbu suprasti kainodaros logiką. Kuo senesnė skola ir kuo prastesnė skolininko būklė, tuo mažesnė kaina siūloma perkant reikalavimą – tai objektyvu, nes pirkėjas perima riziką, kad neatgaus nieko. Praktikoje tai reiškia, kad geriausią kainą galima gauti tuomet, kai skola dar šviežia, o tokiu metu dažniausiai racionaliau išieškoti patiems.
Prieš sudarant bet kokį susitarimą verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: ar aiškiai apibrėžta, kokios teisės perleidžiamos; kaip elgiamasi, jei skolininkui iškeliama bankroto byla; kas dengia teismo ir vykdymo išlaidas; ar teikiama ataskaita apie atliktus veiksmus. Neaiškiai suformuluotas atlygis, susietas su „atgauta suma“, dažnai tampa ginčo šaltiniu.
Kada išieškojimas beviltiškas ir verčiau inicijuoti bankrotą
Yra riba, už kurios įprastas išieškojimas nustoja būti prasmingas. Ją atpažinti padeda keli požymiai: antstolis turto neranda, sąskaitos tuščios arba areštuotos kitų kreditorių, finansinės ataskaitos neteikiamos kelerius metus, įmonė nebevykdo veiklos, vadovas neseniai pasikeitė į sunkiai pasiekiamą asmenį, o turtas prieš tai buvo perleistas susijusiems asmenims.
| Požymis | Ką jis rodo | Racionalus veiksmas |
|---|---|---|
| Antstolis turto nerado | Įprastas išieškojimas neveiksmingas | Vertinti bankroto bylos inicijavimą |
| Daug kitų vykdomųjų bylų | Kreditorių eilė jau susidariusi | Skubėti arba pereiti prie nemokumo procedūros |
| Ataskaitos neteikiamos kelerius metus | Įmonė greičiausiai nebeveikia | Tikrinti, ar turtas nebuvo išvestas |
| Turtas perleistas susijusiems asmenims | Galimas sandorių ginčijimo pagrindas | Rinkti duomenis, svarstyti bankroto bylą |
| Vadovas pakeistas į nepasiekiamą asmenį | Tipinis įmonės „palikimo“ požymis | Fiksuoti aplinkybes, vertinti procedūras |
| Veikla perkelta į naują įmonę | Skolos paliktos senajai | Vertinti su specialistu individualiai |
| Skola nedidelė, turto nėra | Sąnaudos viršys naudą | Apriboti veiksmus, skolą vertinti kaip abejotiną |
Kreditoriaus inicijuojamas bankrotas nėra būdas greitai atgauti pinigus – tai priemonė situacijai perimti į kontroliuojamą procesą. Ji prasminga tada, kai skola reikšminga, o yra pagrindo manyti, kad turtas buvo išvestas: bankroto byloje sandorius pradeda tikrinti administratorius, o nuginčyti sandoriai grąžina turtą į bendrą masę. Bankroto ir restruktūrizavimo procedūras aprašome atskirame paslaugų puslapyje, o kreditoriaus veiksmus jau iškeltoje byloje – įraše „Kreditoriaus teisės bankroto byloje“. Pareiškimo parengimas kainuoja nuo 250 EUR.
Dažniausios klaidos išieškant skolas
| Klaida | Kuo baigiasi | Kaip išvengti |
|---|---|---|
| Laukiama pusę metų „iš mandagumo“ | Turtas išvedamas, kiti kreditoriai aplenkia | Nusistatyti vidinius reakcijos terminus |
| Bendraujama tik telefonu | Nelieka įrodymų apie reikalavimą | Svarbius dalykus fiksuoti raštu |
| Nepasirašomas suderinimo aktas | Sunkiau įrodyti skolą ir senaties nutraukimą | Prašyti akto reguliariai, ne tik esant problemai |
| Priimami neaiškūs pažadai be grafiko | Laikas prarandamas be rezultato | Reikalauti rašytinio grafiko su pasekmėmis |
| Kreipiamasi į teismą nepatikrinus turto | Patiriamos išlaidos be perspektyvos | Prieš bylą atlikti turto patikrą |
| Delspinigiai skaičiuojami nepagrįstai | Ši dalis nepriteisiama ar sumažinama | Skaičiuoti pagal sutartį, pateikti aiškią suvestinę |
| Gautas sprendimas neperduodamas antstoliui | Sprendimas lieka be vykdymo | Kreiptis į antstolį iš karto po įsiteisėjimo |
| Ignoruojami nemokumo požymiai | Toliau bylinėjamasi su tuščia įmone | Laiku pereiti prie nemokumo procedūrų |
Kaip sumažinti riziką ateityje
Geriausias skolų išieškojimas yra tas, kurio neprireikia. Toliau – priemonės, kurios kainuoja nedaug ir veikia kur kas patikimiau nei bet kokie vėlesni veiksmai.
Prevencinės priemonės, mažinančios skolų riziką
- Partnerio patikra prieš sutartį – teisinis statusas, ataskaitos, vykdomosios bylos
- Rašytinė sutartis su aiškiais mokėjimo terminais ir delspinigių nuostata
- Avansas arba dalinis išankstinis apmokėjimas pirmiems sandoriams su nauju partneriu
- Kredito limitas kiekvienam klientui – riba, kurią pasiekus tiekimas stabdomas
- Pasirašyti perdavimo–priėmimo aktai kiekvienam etapui ar siuntai
- Reguliarūs suderinimo aktai – bent kartą per metus su visais nuolatiniais partneriais
- Užtikrinimo priemonės reikšmingoms sumoms – laidavimas, garantija, įkeitimas
- Automatiniai priminimai apie pradelstas sąskaitas, kad vėlavimas nebūtų pastebėtas per vėlai
- Vidinė reagavimo tvarka – kas ir kada siunčia pretenziją
Atskirai verta paminėti apskaitos vaidmenį. Tvarkinga gautinų sumų apskaita leidžia pastebėti vėlavimą tą savaitę, kai jis atsiranda, o ne tada, kai skola jau pusmečio senumo. Jei šioje srityje trūksta tvarkos, ją verta susidėlioti kartu su buhalteriu – žr. buhalterinės apskaitos paslaugą.
Nuo ko pradėti
Pradėkite nuo trijų atsakymų: kiek laiko praėjo nuo mokėjimo termino; ar skolininkas skolą pripažįsta, ar ginčija; ar jis dar veikia ir turi turto. Pirmas atsakymas parodo, ar dar turite laiko, antras – ar tinka teismo įsakymas, trečias – ar bylinėtis apskritai prasminga. Turėdami juos, tolesnį kelią pasirinksite per kelias minutes.
MB „Vikagna“ vadovė Agota Rinkevičiūtė yra teisininkė ir nemokumo administratorė, turinti 10 metų patirties su bankroto bylomis (nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-JA0371). Konsultuojame kreditorius visais etapais – nuo pretenzijos iki sprendimo, ar verta inicijuoti nemokumo procedūrą. Dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose vienodomis sąlygomis, o pirminė konsultacija yra nemokama. Rezultato šioje srityje niekas garantuoti negali, tačiau blaivus situacijos įvertinimas padeda nešvaistyti lėšų ten, kur perspektyvų nėra.
Pasitikrinkite skolininko teisinį statusą registre ir pažiūrėkite, ar teikiami finansinių ataskaitų rinkiniai. Jei įmonė veikia ir ataskaitas teikia – Jūsų atvejis greičiausiai įprastas, ir logiška pradėti nuo pretenzijos. Jei statusas jau pakeistas arba ataskaitų nėra kelerius metus – situacija skubi, ir sprendimą verta priimti nedelsiant.
Turite klausimų dėl skolos išieškojimo iš įmonės? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną.