Įmonės steigimas užsieniečiui Lietuvoje

Ar užsienietis gali steigti įmonę Lietuvoje

Trumpas atsakymas – taip, ir be išlygų dėl pilietybės. Lietuvos teisė nesieja teisės steigti juridinį asmenį nei su pilietybe, nei su gyvenamąja vieta, nei su leidimu gyventi. Steigėju gali būti tiek Europos Sąjungos, tiek trečiosios šalies pilietis, tiek užsienyje registruota bendrovė. Vienintelis tikrai privalomas ryšys su Lietuva yra bendrovės buveinės adresas Lietuvos teritorijoje – jo reikia ne steigėjui, o pačiai įmonei.

Šis įrašas skirtas tik tam, kas užsieniečiui yra kitaip nei Lietuvos gyventojui. Bendra steigimo eiga – kokie dokumentai rengiami, kokia tvarka pasirašomi ir kur teikiami – aprašyta atskirai: žr. įmonių steigimo paslaugą ir techninę instrukciją Kaip įsteigti UAB: žingsniai ir dokumentai. Čia jos nekartosime.

Praktikoje užsieniečio steigimas skiriasi ne teise, o technika. Lietuvos registravimo sistema sukurta remiantis prielaida, kad steigėjas turi Lietuvos asmens kodą ir kvalifikuotą elektroninį parašą. Kai vieno iš šių elementų nėra, procesas nesustoja, bet pasikeičia jo maršrutas: vietoj greito elektroninio kelio einama per notarą, atstovą arba per Europos Sąjungoje pripažįstamą parašą. Kiekvienas iš šių maršrutų turi savo terminą ir savo kainą.

ES pilietis ir ne ES pilietis: dvi skirtingos situacijos

Teisė steigti abiem atvejais vienoda, tačiau kelias iki įregistravimo skiriasi iš esmės. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos piliečiams veikia bendra elektroninės atpažinties sistema, todėl jie dažnai gali pasirašyti dokumentus savo šalies priemonėmis. Trečiųjų šalių piliečiams tokio tilto nėra, ir tai keičia beveik kiekvieną žingsnį.

Praktinė išvada: ES piliečiui steigimas dažniausiai lieka visiškai nuotolinis ir trunka tiek pat, kiek Lietuvos gyventojui. Trečiosios šalies piliečiui reikia iš anksto pasirinkti vieną iš dviejų kelių – arba vienkartinis atvykimas notariniams veiksmams, arba įgaliojimas, parengtas ir patvirtintas jo gyvenamojoje valstybėje. Nuo šio pasirinkimo priklauso visas tolesnis grafikas.

Užsieniečio identifikavimas ir asmens kodas

Juridinių asmenų registrui reikia unikaliai identifikuoti kiekvieną steigėją, vadovą ir dalyvį. Lietuvos gyventojui tam naudojamas asmens kodas. Užsieniečiui, kuris Lietuvoje negyvena ir jokio kodo neturi, duomenys teikiami pagal kelionės dokumentą: vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė ir paso ar tapatybės kortelės numeris.

Atskiras klausimas – užsieniečiui suteikiamas identifikavimo kodas. Jis atsiranda tada, kai asmuo įtraukiamas į gyventojų apskaitą: gavus leidimą gyventi, deklaravus gyvenamąją vietą arba atlikus tam tikrus veiksmus, kuriems registracija būtina. Turintiems tokį kodą atsiveria daugiau elektroninių paslaugų, įskaitant dalį valstybės informacinių sistemų. Neturintiems – veikia popierinis ir notarinis kelias.

Elektroninis parašas neturint Lietuvos asmens kodo

Tai dažniausia užsieniečio kliūtis. Lietuviškas mobilusis parašas išduodamas turintiems Lietuvos asmens kodą ir Lietuvos ryšio operatoriaus SIM kortelę, o kvalifikuotas Smart-ID lygmuo paprastai suteikiamas per Lietuvos banko tapatybės patvirtinimą. Nė viena, nė kita sąlyga užsienyje gyvenančiam asmeniui savaime netenkinama.

Realiai veikia keturi variantai, ir juos verta įvertinti būtent tokia eile:

Pats pigiausias ir greičiausias kelias – tinkamas elektroninis parašas, nes tada steigimas lieka visiškai nuotolinis. Brangiausias, bet universaliausias – įgaliojimas: jis kainuoja daugiau laiko ir vertimų, tačiau tinka bet kurios valstybės piliečiui. Notarinis kelias yra tarpinis ir dažniausiai renkamas tada, kai steigėjas ir taip planuoja atvykti dėl banko.

Steigimas per atstovą pagal įgaliojimą

Atstovavimas yra standartinis sprendimas, kai steigėjas negali nei atvykti, nei pasirašyti elektroniniu būdu. Įgaliojimas leidžia Lietuvoje esančiam asmeniui atlikti veiksmus steigėjo vardu: pasirašyti steigimo dokumentus, pateikti duomenis registrui, atstovauti banke ar pas notarą.

Įgaliojimo turinys yra kritinis. Per siauras įgaliojimas reiškia, kad pusiaukelėje procesas sustos ir teks jį rengti iš naujo – o tai vėl kelios savaitės vertimams ir legalizavimui. Todėl įgaliojimo tekstą visada verta suderinti iš anksto, dar prieš einant pas notarą užsienyje.

Dokumentų legalizavimas, apostilė ir vertimai

Užsienyje išduotas dokumentas Lietuvoje savaime negalioja. Kad juo būtų galima remtis, reikia patvirtinti, jog dokumentą išdavė ar patvirtino kompetentinga institucija. Tam yra dvi procedūros ir viena išimtis.

Svarbi detalė, kurios dažnai nepastebima: apostilė tvirtina dokumentą, o ne jo vertimą. Jei dokumentas verčiamas užsienyje, kartais reikia apostilės ir vertėjo parašui. Paprasčiau ir pigiau dokumentą legalizuoti kilmės valstybėje, o versti jau Lietuvoje – taip išvengiama antro legalizavimo rato ir ginčų dėl terminų vartojimo.

Antra detalė – dokumentų šviežumas. Registro išrašai ir pažymos paprastai priimami tik neseniai išduoti. Jei įgaliojimas rengiamas mėnesį, o išrašas per tą laiką paseno, tenka užsakyti naują. Todėl dokumentus verta rinkti lygiagrečiai, o ne po vieną.

Buveinės adresas Lietuvoje – dažniausia kliūtis

Įmonės buveinė privalo būti Lietuvoje. Steigėjui, kuris čia negyvena ir patalpų neturi, tai reiškia, kad adresą reikia gauti iš kito asmens – ir turėti rašytinį patalpų savininko sutikimą jį suteikti. Jei patalpos priklauso keliems savininkams, sutikimo reikia iš visų; jei patalpos įkeistos, kartais prireikia ir kreditoriaus pozicijos.

Praktikoje užsieniečiai renkasi tarp trijų variantų: nuomojamų realių patalpų, verslo centro ar biuro paslaugos teikiamo adreso arba partnerio ar atstovo patalpų. Kiekvienas turi savo riziką. Formaliai suteiktas adresas, kuriuo niekas nesirūpina, reiškia neatsiimtus laiškus iš institucijų – o neatsiimtas pranešimas laikomas įteiktu.

Kaip parengiamas savininko sutikimas ir ko jame negalima praleisti, detaliai aprašyta įraše Sutikimas dėl registracijos adreso. Jei adresą prireiktų pakeisti jau veikiančiai įmonei, žr. registracijos adreso keitimo paslaugą.

Banko sąskaita nerezidentui ir kodėl bankai atsisako

Įregistruoti įmonę užsieniečiui dažnai lengviau, nei atidaryti jai sąskaitą. Tai nėra diskriminacija: bankams taikomi griežti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, todėl jie privalo suprasti, kas yra klientas, iš kur ateina lėšos ir kokia bus reali veikla. Kai visi dalyviai gyvena užsienyje, o veikla aprašyta bendrai, banko rizikos vertinimas automatiškai griežtėja.

Dažniausios atsisakymo priežastys yra prognozuojamos ir daugumą jų galima pašalinti dar prieš teikiant paraišką:

Atskiras klausimas – kaupiamoji sąskaita, į kurią prieš registruojant UAB įnešamas įstatinis kapitalas. Ji atidaroma dar neįsteigtos bendrovės vardu, todėl procedūra griežtesnė. Visą sąskaitų temą – kaupiamoji ir atsiskaitomoji, dokumentai, patikra ir alternatyvos – aptariame atskirai įraše Banko sąskaitos atidarymas įmonei.

Naudos gavėjų deklaravimas užsienio kapitalo įmonėje

Kiekvienas Lietuvoje registruotas juridinis asmuo privalo pateikti duomenis apie savo naudos gavėjus – fizinius asmenis, kurie galiausiai valdo įmonę arba ją kontroliuoja. Užsienio kapitalo įmonėms ši prievolė yra jautriausia, nes nuosavybės grandinė dažnai driekiasi per kelias valstybes.

Taisyklė paprasta: deklaruojamas ne artimiausias akcininkas, o galutinis fizinis asmuo. Jei Lietuvos UAB akcijas valdo bendrovė kitoje valstybėje, o jos akcijas – dar viena bendrovė, grandinę reikia išnarplioti iki žmogaus. Kai kontrolė pasiskirsčiusi taip, kad nė vienas asmuo neviršija reikšmingos ribos, naudos gavėju nurodomas vadovaujančias pareigas einantis asmuo, o sprendimą būtina dokumentuoti.

Duomenų teikimo tvarką, terminus ir atsakomybę už neteikimą aptariame atskirame įraše JADIS ir JANGIS: naudos gavėjų deklaravimas. Užsieniečiui svarbiausia žinoti tris dalykus: duomenis reikia pateikti iš karto po įsteigimo, juos būtina atnaujinti pasikeitus struktūrai, o tuos pačius duomenis atskirai prašys ir bankas – ir jie privalo sutapti.

Daugiausia laiko užsieniečio steigime praranda ne tie, kurie susiduria su sudėtinga situacija, o tie, kurie pradeda nuo neteisingo galo. Pirmiausia išsprendžiame parašo ir buveinės klausimą, tada rengiame dokumentus, ir tik tada einame į banką su paruošta nuosavybės schema. Tokia tvarka procesas dažniausiai telpa į kelias savaites.

Dukterinė įmonė ar filialas: ką rinktis užsienio bendrovei

Kai Lietuvoje įsikurti nori ne fizinis asmuo, o užsienyje veikianti bendrovė, pirmasis sprendimas yra struktūrinis: steigti atskirą Lietuvos juridinį asmenį (dukterinę įmonę) ar registruoti filialą, kuris lieka tos pačios užsienio bendrovės dalimi. Skirtumas esminis ir susijęs su atsakomybe.

Praktikoje daugiau nei devyni iš dešimties užsienio bendrovių renkasi dukterinę įmonę. Priežastis viena – ribota atsakomybė. Filialas patogus tada, kai veikla trumpalaikė arba kai pagrindinė bendrovė nori išlaikyti visišką kontrolę ir neplanuoja Lietuvoje savarankiškų sandorių. Jei struktūra sudėtingesnė ir apima kelias įmones, verta įvertinti ir holdingo struktūros variantą.

Leidimas gyventi ir įmonės steigimas

Šie du dalykai dažnai maišomi, todėl pasakysime tiesiai: įmonei įsteigti leidimo gyventi nereikia. Bet jei trečiosios šalies pilietis nori Lietuvoje gyventi ir pats vadovauti savo įmonei, reikalingas laikinasis leidimas gyventi, o jį gauti teisėtos veiklos pagrindu galima tik tenkinant papildomas sąlygas.

Sąlygos susijusios ne su steigimo faktu, o su realia veikla: įmonė turi būti veikianti tam tikrą laiką iki prašymo, turėti įstatyme nustatyto dydžio nuosavą kapitalą, įdarbinti nustatytą skaičių darbuotojų visą darbo laiką, o pareiškėjas turi eiti vadovaujančias pareigas ir turėti reikšmingą dalį įmonėje. Konkretūs reikalavimų dydžiai keičiasi, todėl jų čia nenurodome.

Kokią teisinę formą renkasi užsieniečiai

Formos pasirinkimas užsieniečiui turi vieną papildomą kriterijų, kurio Lietuvos gyventojas dažnai net nesvarsto – ar forma iš viso prieinama jo situacijai.

Daugumai užsieniečių praktinis pasirinkimas susiaurėja iki dviejų variantų: UAB steigimo už 150 EUR arba MB steigimo už 120 EUR (abiem atvejais mokesčiai įskaičiuoti). Kriterijus paprastas: jei steigėjas yra užsienio bendrovė arba planuojama įsileisti investuotoją – UAB. Jei steigia vienas ar keli fiziniai asmenys ir kapitalo nenori įšaldyti – MB. Formas detaliau lyginame įraše MB ar UAB – ką pasirinkti pradedant verslą.

Mokestiniai ir apskaitos aspektai užsienio kapitalo įmonei

Lietuvoje registruota įmonė yra Lietuvos mokesčių mokėtoja nepriklausomai nuo to, kas jos savininkas. Mokesčių taisyklės užsienio kapitalo bendrovei tokios pačios kaip vietinei – lengvatų ar papildomų naštų dėl savininko pilietybės nėra. Skiriasi tik keli praktiniai klausimai.

Pirmas – PVM. Prievolė registruotis atsiranda, kai pajamos per 12 mėnesių viršija 45 000 EUR, tačiau prekiaujant su ES verslo klientais PVM kodo dažnai prireikia gerokai anksčiau. Registracijos logiką aprašome įraše PVM mokėtojo registracija. Antras – dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys: išmokant dividendus užsienio dalyviui svarbu, ar tokia sutartis su jo valstybe yra ir kokia tvarka taikoma.

Trečias – apskaita ir bendravimo kalba. Apskaita tvarkoma lietuvių kalba ir eurais, dokumentai teikiami elektroninėmis sistemomis, kurių sąsajos taip pat lietuviškos. Užsienyje gyvenančiam vadovui tai reiškia, kad apskaitos partneris tampa ne pasirinkimu, o būtinybe – tiek dėl kalbos, tiek dėl terminų. Siūlome buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 50 EUR per mėnesį, o kaip apskritai rinktis apskaitininką, aprašome įraše Kaip pasirinkti buhalterinės apskaitos įmonę.

Ketvirtas – metinės ataskaitos. Jos privalomos net tada, kai veikla dar nepradėta, o terminai skaičiuojami nuo finansinių metų pabaigos. Užsienio savininkai apie tai dažnai sužino per vėlai, nes savo valstybėje neveikiančiai įmonei taikomos švelnesnės taisyklės. Detaliau – įraše Metinės finansinės ataskaitos: terminai ir tvarka.

Kiek realiai trunka steigimas užsieniečiui

Registravimo veiksmas trunka tiek pat, kiek Lietuvos gyventojui. Skiriasi pasiruošimas – būtent jame ir dingsta savaitės. Žemiau pateikiame realų grafiką, kai visi keliai pasirenkami teisingai iš karto.

Dažniausios užsieniečių klaidos

Šios klaidos kartojasi taip dažnai, kad jas galima išvardyti iš anksto – ir beveik visos kainuoja ne pinigus, o savaites.

Ką pasiruošti prieš kreipiantis

Kad pirmas pokalbis būtų produktyvus, užtenka turėti atsakymus į kelis klausimus. Visa kita – mūsų darbas.

Užsieniečio steigimą galime perimti visą – nuo įgaliojimo teksto ir dokumentų legalizavimo plano iki įregistravimo, naudos gavėjų duomenų ir pasiruošimo pokalbiui banke. Dirbame nuotoliu, todėl Jūsų fizinis buvimas Lietuvoje reikalingas tik tada, kai to neišvengiamai reikalauja pasirinktas kelias. Bendra paslaugos apimtis ir kainos – įmonių steigimo puslapyje bei kainų skiltyje.

Turite klausimų dėl įmonės steigimo užsieniečiui? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną.