Kaip MB narys išsiima lėšas

Ką reiškia „išsiimti lėšas“ iš mažosios bendrijos

Pirmas dalykas, kurį reikia priimti kaip faktą: mažosios bendrijos pinigai nėra nario pinigai. MB yra atskiras juridinis asmuo su savo turtu, savo sąskaita ir savo įsipareigojimais. Nario ryšys su tuo turtu yra netiesioginis – jis turi teisę į dalį rezultato, bet ne teisę laisvai naudotis bendrijos sąskaita. Būtent iš šio nesusipratimo kyla dauguma vėlesnių problemų: kortelė pririšta prie bendrijos sąskaitos, mokėjimai atrodo patogūs, o metų pabaigoje paaiškėja, kad kiekvienas toks mokėjimas turi teisinį ir mokestinį vardą.

Antras dalykas – MB nario ir MB darbuotojo santykiai reguliuojami kitaip nei įprastoje įmonėje. Mažųjų bendrijų įstatymas remiasi principu, kad narys dirba savo bendrijoje kaip narys, o ne kaip samdomas darbuotojas. Todėl klausimas „kokį atlyginimą sau nusistatyti“ MB atveju formuluojamas neteisingai – teisingas klausimas skamba „kuriuo iš trijų būdų aš imu pinigus ir kokie dokumentai tą būdą pagrindžia“.

Trečias dalykas – lėšų išsiėmimas nėra vienkartinis veiksmas. Tai metinis ciklas: per metus lėšos imamos avansu arba kaip vadovo atlygis, o metams pasibaigus, patvirtinus finansines ataskaitas, priimamas galutinis pelno paskirstymo sprendimas, kuris viską suveda. Jei šis ciklas nesuprastas, susidaro klasikinė situacija – pinigai išleisti, o dokumentų, kurie juos pateisintų, nėra. Nuolatinę apskaitą tokiais atvejais tvarkome kaip buhalterinės apskaitos paslaugą: MB apskaita – nuo 50 EUR per mėnesį.

Trys būdai gauti pinigus iš MB

Toliau – trys teisėti keliai, kuriais MB narys gali gauti bendrijos lėšų. Jie nekonkuruoja tarpusavyje: praktikoje dažniausiai naudojami du iš jų vienu metu. Svarbu tik tai, kad kiekvienas mokėjimas būtų priskirtas vienam konkrečiam būdui ir turėtų jį pagrindžiantį dokumentą.

Būdas 1. Lėšos avansu asmeniniams poreikiams

Tai populiariausias ir kartu klastingiausias būdas. Mažųjų bendrijų įstatymas leidžia nariui gauti bendrijos lėšų avansu savo asmeniniams poreikiams, nelaukiant metų pabaigos. Praktiškai tai reiškia, kad narys gali reguliariai pervesti sau tam tikrą sumą į asmeninę sąskaitą, o veikla nesustoja laukiant metinio sprendimo. Sprendimą dėl tokio išmokėjimo priima nariai, o suma turi būti fiksuojama apskaitoje atskirai.

Esminė detalė, kurios dažnai nepastebima: avansu gautos lėšos yra ne atlyginimas, o būsimo pelno dalies išankstinis mokėjimas. Kitaip tariant, narys pasiima pinigus iš rezultato, kurio dar nėra. Metams pasibaigus šios sumos sudedamos ir palyginamos su realiai uždirbtu paskirstytinu pelnu. Jei pelno pakanka – viskas užsidaro savaime. Jei nepakanka – susidaro nario skola bendrijai, kurią reikia grąžinti arba spręsti kitaip.

Antra svarbi riba: avansu išmokėti negalima tada, kai dėl to bendrija nebegalėtų vykdyti savo įsipareigojimų. Tai ne formalumas – jei bendrija po išmokėjimų tampa nemoki, sprendimą priėmusių narių ir vadovo atsakomybės klausimas tampa realus. Plačiau apie tai rašome įraše apie įmonės vadovo atsakomybę.

Būdas 2. MB vadovo atlygis pagal veiklos sutartį

MB vadovas, kuris kartu yra ir bendrijos narys, su savo bendrija darbo sutarties nesudaro – jo santykiai su MB įforminami MB vadovo veiklos sutartimi, kuri yra civilinio pobūdžio susitarimas. Būtent joje nustatoma, ką vadovas daro, kokia tvarka atsiskaitoma ir koks atlygis jam mokamas. Atlygis gali būti fiksuotas mėnesinis, gali priklausyti nuo rezultato, o gali būti ir nulinis – įstatymas neverčia mokėti.

Skirtumas nuo pirmojo būdo esminis. Vadovo atlygis yra atlygis už atliekamą darbą, o ne būsimo pelno dalis. Jis nepriklauso nuo to, ar metai baigsis pelningai, ir metų pabaigoje niekur „nedingsta“ – bendrijai tai yra veiklos sąnauda. Todėl vadovo atlygis yra prognozuojamiausias iš trijų būdų: jis nesukuria staigmenų nei nariui, nei bendrijai.

Praktinė pastaba: veiklos sutartis turi realiai atitikti tai, kas vyksta. Jei sutartyje numatytas atlygis nemokamas metų metus, o pinigai imami kitu būdu, dokumentas tampa dekoracija. Ir atvirkščiai – jei vadovas realiai dirba visą darbo dieną, o oficialiai atlygio negauna visai, tai anksčiau ar vėliau tampa klausimu.

Būdas 3. Pelno paskirstymas metų pabaigoje

Tai pagrindinis ir „tikrasis“ nario pajamų šaltinis. Pasibaigus finansiniams metams sudaromas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, nariai jį patvirtina ir priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Tik po šio sprendimo tampa aišku, kokia suma nariui iš tikrųjų priklauso ir kiek jos jau buvo paimta avansu per metus.

Pelnas paskirstomas ne visas ir ne visada. Nariai gali nuspręsti dalį pelno palikti bendrijoje – apyvartinėms lėšoms, įrangai, rezervui. Tai normali ir dažnai protinga praktika, ypač jei veikla sezoninė arba planuojamos investicijos. Svarbu tik, kad sprendimas būtų priimtas sąmoningai ir įformintas, o ne susidarytų savaime dėl to, kad niekas nesusirinko jo priimti. Apie ataskaitų terminus ir tvarką plačiau rašome įraše apie metines finansines ataskaitas.

Trijų būdų palyginimas vienoje lentelėje

Lentelėje – tie patys trys būdai, sudėti greta pagal klausimus, kurie praktikoje kyla dažniausiai. Ji tinka kaip atmintinė prieš priimant sprendimą, kaip imti pinigus artimiausiais metais.

Iš lentelės matyti pagrindinė logika: vadovo atlygis yra stabilumas, pelno dalis – rezultatas, o avansas – patogumas su sąlyga. Praktikoje sveikiausias derinys dažniausiai atrodo taip: nedidelis, bet realus vadovo atlygis kas mėnesį plius saikingas avansas, o metų pabaigoje – pelno paskirstymo sprendimas, kuris viską sutvarko. Vienu būdu paremtas modelis, kai visi metai finansuojami tik avansu, yra būtent tas atvejis, kuris dažniausiai baigiasi nemalonia staigmena.

Kodėl avansu išsiimtos lėšos yra dažniausia netikėtų prievolių priežastis

Avansas atrodo nekaltai: bendrija turi pinigų, narys jų paima, apskaitoje atsiranda įrašas. Problema ta, kad šis įrašas nėra galutinis. Iš esmės narys visus metus skolinasi iš savo būsimo rezultato, o rezultatas paaiškėja tik metams pasibaigus. Jei per metus paimta daugiau, nei uždirbta, skirtumas niekur nedingsta – jis lieka nario prievole bendrijai.

Antra priežastis – žmogiška. Avansas imamas ne pagal planą, o pagal poreikį: šį mėnesį daugiau, kitą mažiau, o vasarą dar atostogos. Nesant kas ketvirtį daromos peržiūros, metų suma susideda iš dešimčių atskirų mokėjimų, kurių niekas nesumavo. Beveik visais atvejais, kai teko taisyti tokias situacijas, narys savo metinę išsiimtą sumą įvardijo mažesnę nei ji buvo iš tikrųjų.

Trečia priežastis – laiko tarpas tarp veiksmo ir pasekmės. Nuo mokėjimo iki metinio sprendimo praeina daug mėnesių, o iki galutinio situacijos supratimo – dar daugiau. Būtent todėl staigmena atrodo kaip staigmena, nors iš tikrųjų ji buvo formuojama visus metus po truputį.

Kaip planuoti išsiėmimą per metus

Planavimas čia reiškia ne biudžeto lentelę su dešimtimis eilučių, o tris paprastus veiksmus, kuriuos verta atlikti metų pradžioje ir kartoti kas ketvirtį. Toliau – eiga, kuri veikia ir vieno nario, ir kelių narių bendrijoje.

Atskirai verta pasakyti apie atsargą. Dauguma MB narių planuoja pagal geriausią scenarijų: klientai sumokės laiku, užsakymai nesumažės, netikėtų išlaidų nebus. Praktikoje bent vienas iš šių trijų teiginių dažniausiai neišsipildo. Todėl planuojant išsiėmimą protinga palikti bent nedidelį buferį – jis kainuoja mažiau nei skubus lėšų ieškojimas gruodį.

Kai metų pabaigoje pelno mažiau, nei buvo išsiimta

Tai svarbiausias praktinis šio straipsnio klausimas. Situacija atrodo taip: per metus narys avansu paėmė tam tikrą sumą, o patvirtinus finansines ataskaitas paaiškėjo, kad paskirstytino pelno arba nėra visai, arba jis mažesnis už paimtą sumą. Formaliai tai reiškia viena: skirtumas yra nario skola bendrijai, nes išankstinis mokėjimas neturi pagrindo, iš kurio būtų dengiamas.

Ką su tuo daryti, priklauso nuo bendrijos padėties ir nario galimybių. Realių kelių yra keli, ir jie ne vienodai geri. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas sąmoningai ir įformintas – blogiausias variantas yra palikti situaciją be sprendimo, tikintis, kad kitais metais viskas susitvarkys savaime.

Kelių narių bendrijoje atsiranda papildomas sluoksnis. Jei vienas narys ėmė avansu daugiau nei kitas, o metų rezultatas prastas, klausimas tampa ne tik apskaitiniu, bet ir tarpusavio santykių: kas kam liko skolingas ir kokia proporcija. Todėl narių sprendime verta aiškiai užfiksuoti kiekvieno nario paimtą sumą atskirai – tai vienintelis būdas vėliau nesiginčyti dėl skaičių.

MB su keliais nariais: proporcijos ir susitarimai

Vieno nario MB lėšų išsiėmimo klausimas yra techninis. Kelių narių MB jis tampa santykių klausimu, nes prie kiekvieno mokėjimo iškart kyla antras klausimas – o kiek gavo kitas. Pagrindinė taisyklė paprasta: pelnas paskirstomas nuostatuose numatyta tvarka, o jei tvarka nenustatyta – proporcingai narių įnašams. Tačiau realiame versle indėlis retai atitinka įnašų proporciją.

Tipinė situacija: vienas narys įnešė daugiau pinigų, kitas dirba bendrijoje kasdien. Formaliai pelnas dalijamas pagal įnašus, faktiškai antrasis narys mano, kad jam priklauso daugiau. Sprendimas yra ne ginčas metų pabaigoje, o dviejų dalykų atskyrimas: darbas apmokamas vadovo ar kita veiklos sutartimi, o kapitalas atlyginamas pelno dalimi. Kai šie du srautai atskirti, dalybos nustoja būti emocinės.

Jei bendrijos narių sudėtis keičiasi, atskiras klausimas yra tai, kaip išsiimtos lėšos paveikia atsiskaitymą su išeinančiu nariu. Ši tema nagrinėjama atskirai – žr. įrašą apie MB nario pasitraukimą, o narių sudėties pakeitimą registre atliekame kaip MB narių keitimo paslaugą 80 EUR (mokesčiai įskaičiuoti).

MB vadovo veiklos sutartis ir atlygis pagal ją

MB vadovo veiklos sutartis yra dokumentas, kurio dažnai arba nėra visai, arba jis pasirašytas steigiant ir nuo tada neatvertas. Tai klaida, nes būtent ši sutartis yra vienintelis pagrindas mokėti nariui atlygį už darbą. Be jos visi mokėjimai automatiškai patenka į pirmąjį būdą – lėšas avansu su visomis metų pabaigos pasekmėmis.

Sutartyje verta aprašyti keturis dalykus: vadovo funkcijas, atlygio dydį ir mokėjimo periodiškumą, išlaidų kompensavimo tvarką ir sutarties nutraukimo sąlygas. Ketvirtasis punktas ypač svarbus tada, kai vadovas keičiasi – jei nutraukimo tvarka neaprašyta, keitimas užtrunka ilgiau nei turėtų. Vadovo pasikeitimo procedūrą atliekame kaip vadovo keitimo paslaugą, o eigą aprašėme įraše apie tai, kaip pakeisti įmonės vadovą.

Pelno paskirstymo sprendimas: kada ir kaip priimamas

Pelno paskirstymo sprendimas yra metinio ciklo pabaiga. Jo eiliškumas svarbus: pirma sudaromos ir patvirtinamos finansinės ataskaitos, tik paskui skirstomas pelnas. Atvirkštinė tvarka, kai pinigai jau išdalyti, o ataskaitos rengiamos vėliau ir prie to pritaikomos, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tenka taisyti kelerių metų apskaitą.

Sprendime turi būti matyti keli dalykai: koks yra paskirstytinas rezultatas, kiek jo skiriama nariams, kiek paliekama bendrijoje ir kiek kiekvienas narys jau gavo avansu per metus. Paskutinis punktas praktikoje pamirštamas dažniausiai, nors būtent jis paverčia sprendimą naudingu dokumentu – iš jo iškart matyti, ar narys dar turi gauti, ar priešingai, yra permokėjęs.

Svarbi riba: pelno skirstyti negalima, jei bendrija dėl to negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų arba jei nėra realaus paskirstytino rezultato. Tai ne teorinis apribojimas – sprendimas, priimtas nesant pagrindo, gali būti ginčijamas, o jo pasekmės tenka jį priėmusiems nariams. Ta pati logika galioja ir kapitalo bendrovėms, tik ten ji sugriežtinta – žr. įrašą apie dividendų išmokėjimą UAB.

Dokumentai ir sprendimai, kurių prireiks

Sąrašas trumpas, bet kiekvienas jo punktas turi būti realiai egzistuojantis dokumentas, o ne prisiminimas apie susitarimą. Jei bent vieno iš jų nėra, atitinkamas mokėjimų srautas lieka be pagrindo.

Praktinė pastaba dėl paskirties. Mokėjimo nurodymo eilutė „pervedimas“ arba „lėšos“ nieko nepaaiškina nei buhalteriui, nei po dvejų metų Jums patiems. Užrašius „lėšos nariui avansu“ arba „vadovo atlygis už mėnesį“ vėlesnis darbas sutrumpėja kelis kartus, o klaidų tikimybė sumažėja beveik iki nulio.

Kodėl apskaita nulemia viską

Visi trys lėšų gavimo būdai remiasi tuo pačiu pagrindu – apskaitos duomenimis. Be jų neįmanoma nei nustatyti paskirstytino rezultato, nei patikrinti, kiek narys jau paėmė, nei įrodyti, kad konkretus mokėjimas turėjo pagrindą. Todėl MB atveju apskaita nėra formalumas ataskaitoms – tai įrankis, kuriuo priimami sprendimai dėl asmeninių pajamų.

Dažniausia MB apskaitos problema yra ne klaidos, o vėlavimas. Dokumentai tvarkomi kartą per metus, prieš pat ataskaitų terminą, todėl visus metus sprendimai priimami aklai. Kai apskaita tvarkoma nuolat, kas ketvirtį matomas tarpinis rezultatas, o avanso limitą galima koreguoti laiku. Skirtumas tarp šių dviejų modelių paprastai išaiškėja būtent tada, kai metai baigiasi prasčiau nei tikėtasi.

Jei apskaita jau apleista ir tvarkos nėra kelerius metus, tai atskira užduotis, kurią aprašėme įraše apie apleistą buhalterinę apskaitą. Nuolatines paslaugas teikiame kaip buhalterinę apskaitą – MB planas nuo 50 EUR per mėnesį, įskaitant metinių ataskaitų dokumentų parengimą.

Kai klientas sako „aš iš savo MB pasiimu maždaug tiek per mėnesį“, pirmas mano klausimas visada tas pats: o kokiu pagrindu? Labai dažnai atsakymo nėra – pinigai imami todėl, kad jie yra sąskaitoje. Tvarkinga MB atrodo kitaip: yra vadovo veiklos sutartis su konkrečiu atlygiu, yra narių sprendimas dėl avanso tvarkos ir yra metinis pelno paskirstymo sprendimas, kuriame matyti, kiek kas gavo. Trys dokumentai, kelios valandos darbo – ir metų pabaigoje nebelieka staigmenų.

Mokestiniai aspektai: ką svarbu suprasti

Konkrečių tarifų šiame straipsnyje sąmoningai nenurodome – jie tikslinami, o pasenęs skaičius blogiau nei nieko. Tačiau principai, kurie lemia mokestinę naštą, keičiasi retai, ir juos suprasti verta.

Pirma, skirtingi lėšų gavimo būdai apmokestinami skirtingai. Vadovo atlygis pagal veiklos sutartį ir pelno dalis nariui yra skirtingo pobūdžio pajamos, todėl ir su jomis susijusios prievolės skiriasi – tiek gyventojų pajamų mokesčio, tiek socialinio draudimo įmokų požiūriu. Būtent todėl klausimas „kiek imti kuriuo būdu“ yra ne tik teisinis, bet ir praktinis finansinis sprendimas.

Antra, avansu gautos lėšos nėra „mokesčių neturinčios“. Jos tiesiog apmokestinamos tada ir taip, kaip nulemia jų galutinis pobūdis – todėl atidėtas klausimas neišnyksta, o tik ateina vėliau ir dažnai kartu su kitomis prievolėmis. Trečia, bendrijos lygmeniu rezultatui taikomas pelno mokestis, o smulkioms įmonėms tam tikromis sąlygomis gali būti taikomas lengvatinis režimas. Kokios sąlygos galioja Jūsų bendrijai, patikslinama individualiai.

Ketvirtas praktinis dalykas – PVM. Jis su lėšų išsiėmimu tiesiogiai nesusijęs, tačiau veikia bendrijos pinigų srautą: peržengus 45 000 EUR metinę ribą atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, o tai keičia atsiskaitymų ritmą. Apie tai plačiau – įraše apie PVM mokėtojo registraciją.

Dažniausios klaidos ir kuo jos baigiasi

Klaidos MB lėšų srityje kartojasi stebėtinai vienodai. Beveik visos jos kyla ne iš blogos valios, o iš to, kad bendrijos ir asmeninis biudžetas ilgainiui susilieja.

Kuo tai skiriasi nuo pasitraukimo ir dalies pardavimo

Šiame straipsnyje kalbama tik apie vieną situaciją: narys lieka bendrijoje ir gauna iš jos pinigus. Yra dar dvi panašios, bet visiškai kitokios situacijos, kurias verta atskirti, nes jų dokumentai, terminai ir pasekmės skiriasi iš esmės.

Skirtumas praktiškai svarbus dėl vienos priežasties: lėšų išsiėmimas mažina bendrijos turtą, o dalies pardavimas – ne. Kai narys ima lėšas, pinigai išeina iš bendrijos sąskaitos. Kai narys parduoda savo dalį, atsiskaito pirkėjas, o bendrijos turtas nepasikeičia. Pasitraukimo atveju atsiskaito pati bendrija, todėl tai artimiausia lėšų išsiėmimui situacija – ir kartu ta, kurioje anksčiau paimtos avansu lėšos dažniausiai tampa derybų objektu.

Kuo MB skiriasi nuo UAB šiuo klausimu

Klausimas kyla beveik kiekvienam, kas svarsto formos pasirinkimą arba pertvarkymą. Trumpas atsakymas: MB lankstesnė, UAB griežtesnė ir prognozuojamesnė. MB narys gali imti lėšų avansu per metus – kapitalo bendrovėje toks mechanizmas neveikia, ten pinigai išmokami arba kaip atlyginimas pagal darbo sutartį, arba kaip dividendai po metinio sprendimo.

Lankstumas turi kainą. Būtent dėl avanso galimybės MB narys lengviau paima daugiau, nei uždirbo, o UAB akcininkas tokios progos paprasčiausiai neturi – ten kelias iki pinigų ilgesnis, bet ir netikėtumų mažiau. Formų palyginimą pagal visus kriterijus pateikiame įraše MB ar UAB: ką pasirinkti, o jei sprendimas jau priimtas – MB pertvarkymas į UAB kainuoja 210 EUR + notaro paslaugos, terminas 14–40 dienų.

Praktinis metų planas: nuo ko pradėti

Jei skaitote šį straipsnį todėl, kad pinigai iš bendrijos imami „kaip išeina“, naudingiausia pradėti nuo trijų veiksmų, kuriuos galima atlikti per savaitę. Pirma, pasižiūrėkite bendrijos sąskaitos išrašą už paskutinius dvylika mėnesių ir susumuokite viską, kas buvo pervesta Jums asmeniškai. Ši suma dažniausiai nustebina – ir būtent nuo jos prasideda tvarka.

Antra, patikrinkite, ar turite galiojančią MB vadovo veiklos sutartį ir ar joje numatytas atlygis atitinka tai, kas vyksta realiai. Trečia, nusistatykite mėnesio limitą ir įsirašykite į kalendorių keturias ketvirtines peržiūras. Šie trys veiksmai nieko nekainuoja, bet pašalina didžiąją dalį rizikos, dėl kurios rašomas šis straipsnis.

Jei situacija sudėtingesnė – avansu paimta akivaizdžiai daugiau nei uždirbta, apskaita netvarkinga arba nariai nesutaria dėl proporcijų – klausimą verta spręsti su specialistu. Dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose vienodomis sąlygomis, dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, o darbus pradedame per 1 darbo dieną nuo sutarties.

Turite klausimų dėl lėšų išsiėmimo iš MB, vadovo veiklos sutarties ar pelno paskirstymo? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną. Pirminė konsultacija nemokama.