Dividendų išmokėjimas UAB

Kas yra dividendai ir iš ko jie mokami

Dividendai yra akcininkui priklausanti bendrovės pelno dalis. Tai atlygis už kapitalą, o ne už darbą: akcininkas jį gauna todėl, kad turi akcijų, o ne todėl, kad ką nors bendrovėje veikia. Būtent iš šios prigimties kyla visos taisyklės, kurios aprašomos toliau – pelno dalį galima dalytis tik tada, kai tas pelnas realiai yra ir kai jo išmokėjimas nepakenks bendrovės kreditoriams.

Dividendai mokami iš paskirstytinojo pelno. Tai nėra tas pats, kas pinigai sąskaitoje, ir tai nėra tas pats, kas metų pelnas. Paskirstytinasis rezultatas susideda iš einamųjų metų rezultato ir ankstesnių metų nepaskirstyto pelno arba nuostolių, atėmus privalomus atskaitymus į rezervus. Todėl gali būti, kad bendrovė turi lėšų sąskaitoje, bet dividendų skirti negali – ir atvirkščiai, formaliai galimi dividendai neišmokami, nes nėra apyvartinių lėšų.

Dar viena esminė taisyklė – dividendai išmokami pinigais. Perduoti akcininkui automobilio, įrangos ar prekių vietoje dividendų negalima: toks perdavimas vertinamas kaip visai kitas sandoris, su savo pasekmėmis. Praktikoje būtent šis punktas nustebina dažniausiai, nes smulkiose bendrovėse turtas ir savininko poreikiai persipina savaime.

Dividendai ir atlyginimas: kuo jie skiriasi

Smulkioje bendrovėje tas pats žmogus dažnai yra ir akcininkas, ir vadovas. Todėl jam atrodo, kad pinigai iš bendrovės ateina „iš vienos vietos“. Teisiškai tai du visiškai skirtingi srautai su skirtingais pagrindais, skirtingu periodiškumu ir skirtinga rizika.

Praktinė išvada iš lentelės: šie du būdai vienas kito nepakeičia. Atlyginimas yra reguliarus srautas ir socialinės garantijos, dividendai – metinis rezultatas. Bendrovė, kurioje vadovaujantis akcininkas visai negauna atlyginimo, o visus pinigus ima dividendais, praktikoje susiduria su dviem problemomis: nelygiu pinigų srautu per metus ir klausimais, ar atlygis už realiai atliekamą darbą apskritai egzistuoja.

Akcininkų sprendimas ir kada jį galima priimti

Dividendai atsiranda ne pervedimu, o sprendimu. Eiliškumas čia griežtas ir nekeičiamas: pirma parengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, tada jis patvirtinamas, ir tik tada priimamas sprendimas dėl pelno paskirstymo, kurio dalis yra dividendai. Bet koks pervedimas akcininkui prieš šį sprendimą dividendu nėra – tai arba paskola, arba avansas, arba visai kitas mokėjimas.

Sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris po finansinių metų pabaigos turi įvykti per įstatyme nustatytą terminą. Sprendime turi būti aiškiai matyti bent trys dalykai: koks yra paskirstytinasis rezultatas, kokia jo dalis skiriama dividendams ir kokia paliekama bendrovėje ar pervedama į rezervus. Ketvirtas naudingas punktas – dividendų išmokėjimo terminas, jei norima jį patikslinti įstatymo ribose.

Paskirti dividendai išmokami per įstatyme numatytą terminą nuo sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad sprendimo negalima priimti „atsargai“ – paskyrus dividendus, atsiranda reali prievolė sumokėti. Todėl prieš pasirašant sprendimą verta įsitikinti, kad bendrovė turės lėšų ne tik dividendams, bet ir įprastiems atsiskaitymams su tiekėjais bei darbuotojais. Nuolatinę apskaitą ir ataskaitų rengimą atliekame kaip buhalterinės apskaitos paslaugą – UAB planas nuo 70 EUR per mėnesį.

Tarpiniai dividendai už trumpesnį laikotarpį

Ne visos bendrovės nori laukti metų pabaigos. Įstatymas leidžia skirti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį – juos praktikoje vadiname tarpiniais dividendais. Tai naudinga tada, kai veikla stabili ir prognozuojama, o akcininkams reikia tolygesnio pinigų srauto per metus.

Tvarka griežtesnė nei skiriant metinius dividendus. Reikia parengti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį už atitinkamą laikotarpį, o tam tikrais atvejais – ir auditoriaus išvadą. Sprendimas negali būti priimamas anksčiau nei praėjus įstatyme nustatytam laikotarpiui, be to, galioja visi tie patys draudimai, kurie taikomi metiniams dividendams. Kitaip tariant, tarpiniai dividendai nėra būdas apeiti apribojimus – jie tik keičia laiką.

Kada dividendų išmokėti draudžiama

Tai svarbiausias šio straipsnio skyrius. Įstatymas nustato aiškius atvejus, kada bendrovė negali nei skirti, nei mokėti dividendų – ir šie draudimai galioja nepriklausomai nuo to, ką nusprendžia akcininkai. Sprendimas, priimtas esant bent vienam iš šių pagrindų, yra ydingas, o išmokėtas sumas tenka grąžinti.

Praktikoje dažniausiai suveikia antrasis ir ketvirtasis punktai, ir beveik visada dėl tos pačios priežasties – žiūrima tik į einamųjų metų pelną, pamirštant ankstesnių metų nuostolius. Bendrovė, kuri pirmus dvejus metus dirbo nuostolingai, o trečiais uždirbo pelno, dažnai dar negali skirti dividendų: pirmiausia turi būti padengti sukaupti nuostoliai.

Trečiasis punktas – neapmokėtas įstatinis kapitalas – smulkiose bendrovėse pasitaiko dažniau, nei atrodo. Steigiant UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 1 000 EUR, ir jei jis nebuvo visiškai apmokėtas arba vėliau buvo didinamas, bet įnašai nebaigti, dividendų klausimas užsidaro, kol situacija sutvarkoma. Kapitalo didinimo ir apmokėjimo klausimus tvarkome kaip įstatinio kapitalo didinimo paslaugą – nuo 99 EUR (mokesčiai įskaičiuoti), terminas 5–10 darbo dienų.

Nuosavo ir įstatinio kapitalo santykis

Šis santykis nusipelno atskiro skyriaus, nes jis yra pagrindinis kreditorių apsaugos mechanizmas kapitalo bendrovėje. Logika paprasta: įstatinis kapitalas yra riba, žemiau kurios savininkai negali išsinešti bendrovės turto. Jei nuosavas kapitalas nukrinta žemiau įstatinio kapitalo ir privalomųjų rezervų sumos, dividendai negalimi tol, kol padėtis neatkuriama.

Nuosavas kapitalas yra bendrovės turto ir įsipareigojimų skirtumas: įstatinis kapitalas, rezervai, nepaskirstytasis pelnas arba nuostoliai. Jis krinta ne tik dėl nuostolių, bet ir dėl išmokamų dividendų – todėl kiekvienas paskirstymas mažina buferį, kuris saugo bendrovę nuo kito prasto laikotarpio.

Jei nuosavas kapitalas jau nukritęs žemiau ribos, situaciją galima taisyti keliais būdais: didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, kapitalizuoti akcininko paskolą arba pertvarkyti veiklą taip, kad ji vėl generuotų pelną. Būdų palyginimą pateikiame įraše apie įstatinio kapitalo didinimo būdus – ten aprašyta, kada tinka įnašai pinigais, kada skolos kapitalizavimas, o kada turtinis įnašas.

Kas nutinka, kai dividendai išmokami neteisėtai

Klausimas praktinis, nes dividendai dažnai išmokami skubotai – pagal apytikslius skaičius, dar nepatvirtinus ataskaitų arba neįvertinus sukauptų nuostolių. Pagrindinė pasekmė paprasta: neteisėtai gautus dividendus akcininkas privalo grąžinti bendrovei. Tai galioja net tada, kai jis sąžiningai manė turįs teisę juos gauti.

Antra pasekmė liečia vadovą ir sprendimą priėmusius akcininkus. Jei dėl išmokėjimo bendrovė tapo nemoki ir nukentėjo kreditoriai, kyla klausimas dėl žalos atlyginimo. Ši rizika ypač reali tuo atveju, kai dividendai išmokami bendrovei jau vėluojant atsiskaityti su tiekėjais ar darbuotojais. Plačiau apie vadovo riziką rašome įraše apie įmonės vadovo atsakomybę.

Trečia pasekmė – apskaitinė ir mokestinė. Jei mokėjimas akcininkui neatitinka dividendų reikalavimų, jis vertinamas pagal savo tikrąjį turinį: kaip paskola, kaip su darbo santykiais susijusi išmoka arba kaip kitos pajamos. Kiekvienu atveju pasekmės skiriasi, o taisymas atgaline data kainuoja daugiau nei tinkamas įforminimas iš karto.

Dažniausia klaida, kurią matau, nėra piktnaudžiavimas – tai skubotumas. Akcininkas pamato, kad sąskaitoje yra pinigų, ir pasiima juos kaip dividendus dar prieš patvirtinant ataskaitas. Po pusmečio paaiškėja, kad ankstesnių metų nuostoliai nebuvo padengti, todėl paskirstytinojo pelno išvis nebuvo. Tvarkyti tai atgaline data visada brangiau nei kartą per metus skirti valandą sprendimui parengti teisinga tvarka.

Atlyginimas ar dividendai: sprendimo kriterijai

Šis klausimas užduodamas beveik kiekvienoje konsultacijoje, ir vienintelio teisingo atsakymo nėra. Konkrečių tarifų čia sąmoningai nenurodome, nes jie tikslinami, o sprendimas priklauso ne tik nuo jų. Toliau – kriterijai, kurie lemia pasirinkimą praktikoje.

Praktinė taisyklė, kuri tinka daugumai smulkių bendrovių: realiai dirbantis akcininkas turėtų gauti atlyginimą už darbą, o dividendus – kaip metinį rezultatą. Modelis, kuriame vadovas metų metus dirba be jokio atlygio, o visi pinigai imami dividendais, sukuria dvi problemas – klausimą dėl atlygio už darbą ir visišką priklausomybę nuo to, ar metai baigsis pelningai.

Vieno akcininko UAB: kaip viskas vyksta

Vieno akcininko bendrovėje visuotinis susirinkimas nešaukiamas – jo kompetencijai priskirtus sprendimus vienintelis akcininkas priima rašytiniu sprendimu. Tai supaprastina procedūrą, bet nepanaikina nė vieno turinio reikalavimo: ataskaitos vis tiek turi būti patvirtintos, draudimai vis tiek galioja, o dokumentas vis tiek turi egzistuoti.

Būtent čia slypi tipinė vieno akcininko klaida. Kai sprendimą priima vienas žmogus, atrodo, kad rašyti nieko nereikia – juk nėra kam prieštarauti. Praktikoje tai reiškia, kad pinigai pervedami be jokio pagrindo, o po metų nėra kuo paaiškinti, kas tai buvo. Vienas A4 lapas su sprendimo tekstu išsprendžia šią problemą visiems metams.

Antra vieno akcininko specifika – ribos tarp asmeninių ir bendrovės lėšų nykimas. Bendrovės kortele apmokami asmeniniai pirkiniai, o vėliau tai aiškinama kaip dividendai. Taip nebus: dividendai yra pinigų pervedimas pagal sprendimą, o ne išlaidų perkvalifikavimas atgaline data. Ta pati taisyklė galioja ir mažojoje bendrijoje – žr. įrašą apie MB nario lėšų išsiėmimą.

Keli akcininkai: proporcijos ir susitarimai

Pagrindinė taisyklė paprasta: dividendai mokami proporcingai akcininkų turimoms akcijoms. Turintis pusę akcijų gauna pusę paskirstytos sumos, nepriklausomai nuo to, kiek kuris dirba. Būtent šis principas ir sukuria daugumą partnerių ginčų smulkiose bendrovėse.

Tipinė situacija: vienas akcininkas įnešė pinigus, kitas dirba kasdien. Metų pabaigoje pelnas dalijamas pusiau, ir dirbantysis mano, kad tai neteisinga. Sprendimas yra ne dividendų proporcijos keitimas, o srautų atskyrimas – darbas apmokamas atlyginimu, kapitalas atlyginamas dividendais. Kai šis principas sutartas iš anksto, metinis sprendimas nustoja būti derybomis.

Antras dažnas klausimas – ar galima dalį pelno kaupti prieš vieno akcininko valią. Sprendimą priima susirinkimas balsų dauguma, todėl smulkusis akcininkas gali metų metus negauti dividendų, jei dauguma nusprendžia pelną palikti bendrovėje. Būtent tokiems atvejams ir egzistuoja dividendų politika, sutariama akcininkų sutartyje – joje galima numatyti, kokia pelno dalis įprastai skiriama dividendams.

Dokumentai ir sprendimai, kurių prireiks

Dividendų dokumentacija nėra sudėtinga, tačiau kiekvienas sąrašo punktas turi realiai egzistuoti. Trūkstamas vienas dokumentas paverčia visą išmokėjimą ginčytinu.

Dividendų skyrimo eiga žingsnis po žingsnio

Toliau – eiga, kokia ji atrodo tvarkingoje smulkioje bendrovėje. Terminai orientaciniai: didžiąją dalį laiko užima ne sprendimai, o ataskaitų parengimas.

Mokestiniai aspektai: ką svarbu suprasti

Konkrečių tarifų nenurodome, nes jie tikslinami, tačiau principai keičiasi retai. Pirma, dividendai apmokestinami du kartus: pirmiausia bendrovės lygmeniu pelno mokesčiu, o paskui akcininko lygmeniu – kaip jo pajamos. Būtent dėl to atlyginimo ir dividendų palyginimas nėra vien tarifų lyginimas: reikia žiūrėti į visą grandinę nuo uždirbto euro iki akcininko sąskaitos.

Antra, smulkioms įmonėms tam tikromis sąlygomis gali būti taikomas lengvatinis pelno apmokestinimo režimas, o pirmaisiais veiklos metais – atskiros sąlygos. Ar Jūsų bendrovė šias sąlygas atitinka, priklauso nuo darbuotojų skaičiaus, pajamų ir dalyvių struktūros, todėl tikrinama individualiai.

Trečia, su dividendų išmokėjimu susijusios prievolės vykdomos išmokėjimo metu, o ne metų pabaigoje. Ketvirta, jeigu akcininkas yra juridinis asmuo arba užsienio rezidentas, taikomos atskiros taisyklės – tokiais atvejais klausimą būtina spręsti iš anksto, o ne po pervedimo.

Dažniausios klaidos ir kuo jos baigiasi

Klaidos dividendų srityje kartojasi vienodai ir beveik visos yra procedūrinės. Gera žinia ta, kad jų išvengti pigu – blogoji, kad ištaisyti atgaline data brangu.

Kuo tai skiriasi nuo lėšų išsiėmimo MB

Klausimas kyla visiems, kas turi ir bendriją, ir bendrovę arba svarsto formos keitimą. Esminis skirtumas toks: MB narys gali imti lėšų avansu per metus, UAB akcininkas – ne. Kapitalo bendrovėje kelias iki pinigų ilgesnis ir formalesnis, bet būtent dėl to jame mažiau netikėtumų.

Detalus MB modelio aprašymas pateiktas atskirame įraše apie MB nario lėšų išsiėmimą, o formų palyginimą pagal visus kriterijus – įraše MB ar UAB: ką pasirinkti.

Nuo ko pradėti praktiškai

Jei planuojate dividendus pirmą kartą, naudingiausia pradėti nuo trijų patikrinimų, kurie užtrunka vieną vakarą. Pirma, pažiūrėkite balanso nuosavo kapitalo eilutę ir palyginkite ją su įstatiniu kapitalu bei rezervais – tai atsako į klausimą, ar draudimas netaikomas. Antra, patikrinkite nepaskirstytojo rezultato eilutę: jei ten neigiamas skaičius, dividendų klausimas kol kas uždarytas. Trečia, įsitikinkite, kad įstatinis kapitalas visiškai apmokėtas.

Jei visi trys patikrinimai praeiti, lieka techninė dalis: patvirtinti ataskaitas, priimti sprendimą ir pervesti lėšas laikantis termino. Jei bent vienas patikrinimas nepavyko, prasminga spręsti priežastį – dažniausiai tai kapitalo atkūrimas arba sukauptų nuostolių padengimas.

Dirbame nuotoliu visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose vienodomis sąlygomis. Dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, darbus pradedame per 1 darbo dieną nuo sutarties. Dokumentus rengia teisininkė, nemokumo administratorė Agota Rinkevičiūtė, turinti daugiau nei aštuonerių metų patirtį bendrovių dokumentų srityje.

Turite klausimų dėl dividendų skyrimo, tarpinių dividendų ar nuosavo kapitalo rodiklių? Skambinkite +370 (608) 37367, rašykite info@vikagna.lt arba užpildykite užklausos formą – atsakysime per 1 darbo dieną. Pirminė konsultacija nemokama.